Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Elektros inžinerijos katedra
Elektros inžinerijos katedra yra viena iš naujausių Vilniaus Gedimino technikos universiteto katedrų (įkurta 2017 m.) sujungus Elektrotechnikos ir Automatikos katedras. Šiuo metu katedroje dirba: 6 profesoriai, 12 docentai, 13 lektorius, 4 asistentai. Pirmos pakopos studentams dėstomi robotikos, elektrotechikos, elektronikos, techninio sistemų valdymo, pastatų elektros tinklų ir automatikos,  šviesos technikos, elektros tinklo, elektros sistemų ir kiti moduliai. Studijos pirmoje pakopoje vykdomos lietuvių kalba, antosios pakopos studijos vykdomos anglų ir lietuvių kalbomis. Katedroje dirbantys  dėstytojai siekia kuo išsamiau perteikti savo turimas žinias ne tik teorinio vadovėlio pavyzdžiu bet ir praktiniais pavyzdžiais. Mes siekiam, kad Jūsų studijos butu ne tik įdomios bet ir naudingos. O kaip tai padaryti ?
Katedros durys su užrašu Elektros inžinerijos katedra ER-I 319 visada  atviros kūrybiškumui ir Jūsų iniciatyvai.
 
  • Nuo 2015 m. katedrai vadovauja doc. dr. Sonata Tolvaišienė
 
 
 
Katedros doktorantai:
 
Sebastjanas Kurčevskis
Daktaro disertacija “Didelės galios elektroporacijos sistemos, skirtos maisto apdirbimui, kūrimas ir tyrimas”, 2017
 
Gediminas Staigvila
Daktaro disertacija “Nanosekundinio fronto elektromagnetinių impulsų generavimo technologijų taikymas ląstelių plazminės membranos pralaidumo valdymui”, 2016
 
Paulius Butkus
Daktaro disertacija “Aukšto dažnio in vitro elektroporacijos sistemos kūrimas ir tyrimas”, 2015
 
Mindaugas Luneckas
Daktaro disertacija “Šešiakojo roboto energijos sąnaudų minimizavimas”, 2014
 
 
Katedros parengti daktarai:
Vitalij Novickij
Daktaro disertacija “Development of High Power Square Wave Electroporators”, 2015
 
Audrius Grainys
Daktaro disertacija “Microsecond high magnetic field shaped pulse generators”, 2014
 
Benas Kundrotas
Daktaro disertacija “Šešiafazių asinchroninių variklių pereinamųjų procesų tyrimas ”, 2014
 
Robertas Janickas
Daktaro disertacija “Mechatroninių pavarų parametrų identifikavimas realiuoju laiku ”, 2013
 
Tomas Luneckas
Daktaro disertacija “Šešiakojo roboto judėjimo nelygiu paviršiumi tyrimas ”, 2013
 
Jonas Kriaučiūnas
Daktaro disertacija “Bejutiklių asinchroninių dažninių pavarų tyrimas”, 2013
 
Aurelijus Pitrėnas
Daktaro disertacija “Mechatroninių sistemų su daugiafazėmis elektros pavaromis tyrimas”, 2012
 
Sigitas Juraitis
Daktaro disertacija “Dvimasės elektromechaninės sistemos pereinamųjų vyksmų tyrimas”, 2012
 
Ričardas Masiūlionis
Daktaro disertacija “Mažų deformacijų stebėsenos elektroninių įrenginių tyrimas”, 2011
 
Tomas Ustinavičius
Daktaro disertacija “Sparčiųjų skaitmeninių analoginių keitiklių nusistovėjimo trukmių tikrinimas”, 2010
 
Saulius Bartkevičius
Daktaro disertacija “Stiprių magnetinių laukų daugkartinio naudojimo induktorių tyrimas”, 2009
 
Vytautas Rinkevičius
Daktaro disertacija “Simpleksinės paieškos tyrimas ir jos taikymas valdymo sistemų projektavimui”, 2008
 
Andrius Petrovas
Daktaro disertacija “Trifazių asinchroninių variklių dinaminiai modeliai”, 2007
 
Jurij Novickij
Daktaro disertacija “Stiprių impulsinių magnetinių laukų generavimas ir taikymas puslaidininkinių medžiagų bei manganitų elektrinių savybių tyrimuose”, 2006
 
Dinas Šulskis
Daktaro disertacija "Kvazioptimalių ir kintamos struktūros automatinio valdymo sistemų sintezės algoritmai", 2006
 
Saulius Lisauskas
Daktaro disertacija “Tiesiaeigių mechatroninių sistemų nesimetrinių režimų tyrimas”, 2006
 
Jonas Zubaitis
Daktaro disertacija “Tiesiaeigių asinchroninių elektros pavarų sistemotechninis tyrimas”, 2003
 
Dainius Udris
Daktaro disertacija “Simpleksinės paieškos sistema”, 2003
 
Edvardas Matkevičius
Daktaro disertacija “Mechatroninių įrenginių valdymas”, 2003
 
1961 m. įkurtame Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale išleistos dvi elektros energijos tiekimo specialybės inžinierių laidos. 1962 m. liepos 1 d. atsirado Prietaisų gamybos fakultetas su pirmuoju dekanu S.Marazu ir prodekanu L.Janulioniu. 1964 metais fakultete veikė keturios katedros: Bendrosios fizikos, Elektrotechnikos, Matematikos ir Radijo aparatūros technologijos. Tuo metu fakultetas dieniniame skyriuje rengė garso technikos, radijo aparatūros konstravimo ir gamybos inžinierius, o vakariniame - elektros pavarų ir pramonės įrenginių automatizavimo specialistus, radijo aparatūros konstruktorius ir technologus. 1966 m. nuo Elektrotechnikos katedros atsiskyrusi Skaičiavimo technikos ir matematikos katedra rengė matematinių skaičiavimo mašinų ir programavimo inžinierius. Nuo 1967 m. lapkričio 1 d. fakulteto dekanu tapo Č.Teišerskas. 1966-1969 m. laikotarpiu veikė Radioelektronikos katedra, vadovaujama doc. J.Stanaičio.
      Dideli pokyčiai įvyko 1969 metais. Įkurtame Vilniaus inžineriniame statybos institute fakultetas gavo naują pavadinimą - Automatizacijos fakulteto su trimis katedromis: Elektrotechnikos, Elektros pavarų ir Radijo aparatūros technologijos. Fakultete liko tik vakarinis skyrius. Dieninio skyriaus studentai ir dalis dėstytojų išvyko į Kauną ir ten įkūrė KPI Radijo aparatūros konstravimo katedrą. Todėl vienu metu fakultetas turėjo Vakarinio pavadinimą. 1978 m. kovo 6 d. fakulteto dekanu tapo doc. Z.Vainoris, tačiau greitai jis buvo pakviestas dirbti į Aukštojo mokslo ministeriją. Jo pareigas perėmė ir iki 1991 m. fakultetui vadovavo doc. A.Seilius. Vyriausybės nutarimu 1987 m. fakultete vėl atidarytas dieninis skyrius ir jis tapo KPI Vilniaus fakultetu su 2 profilinėmis ir viena bendrąja katedra su autonomiškai organizuotomis radijo aparatūros konstravimo ir gamybos bei elektros įrenginių ir autonatizavimo specialybių inžinierių studijomis dieniniame ir vakariniame skyriuose.
      1991 metais fakultetas sugrįžo į Vilniaus technikos universitetą ir tapo Elektronikos fakultetu. Jo dekanu išrinktas doc. K.Maceika. Šiuo laikotarpiu susiformavo dviejų specialybių: automatikos ir radioelektronikos 3 pakopų - bakalaurų, magistrantūros ir doktorantūros - studijos su galimybėmis pasirinkti įvairias specializacijas.
    • Puslapio administratoriai:
    • Saulius Barauskas
    • Audrius Grainys
    • Vitalij Novickij
    • Vaidotas Barzdėnas
    • Aurimas Gedminas
    • Dovilė Kurpytė
    • Šarūnas Paulikas
    • Rūta Bernotaitė
    • Justė Kareivaitė