Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Studentams

Dekano potvarkiai
Grupės Potvarkio numeris
APSf-14
ATVf-14
2017 lapkričio 3 dienos potvarkis Nr. 217el
AUSfm-16
MSAfm-16
2016 lapkričio 10 dienos potvarkis Nr.403el
EETfm-16
EEIfmc-16
2016 lapkričio 9 dienos potvarkis Nr. 401el
AUSfm-17
EETfm-17
EETfmc-17
EEIfmu-17
EEIfmuc-17
2017 lapkričio 3 dienos potvarkis Nr. 217el
 
Dean's ordinances
Groups Ordinance number
APSf-14
ATVf-14
2017 lapkričio 3 dienos potvarkis Nr. 217el
AUSfm-16
MSAfm-16
2016 lapkričio 10 dienos potvarkis Nr.403el
EETfm-16
EEIfmc-16
2016 lapkričio 9 dienos potvarkis Nr. 401el
AUSfm-17
EETfm-17
EETfmc-17
EEIfmu-17
EEIfmuc-17
2017 lapkričio 3 dienos potvarkis Nr. 217el
BAIGIAMOJO DARBO ĮFORMINIMAS
                           Baigiamasis darbas turi būti atspausdintas A4 formato popieriaus lapuose Times New Roman šriftu 12 dydžiu ir tarpas tarp eilučių - 1,5 intervalo. Paliekamos tokio pločio paraštės: kairėje pusėje - 30 mm, dešinėje - 10 mm, viršuje - 20 mm ir apačioje 20 mm. Pastraipos pirmoji eilutė nuo teksto lauko kairiojo krašto atitraukiama ne didesniu kaip 22 mm atstumu.
                           Puslapiai numeruojami eilės tvarka, pradedant nuo titulinio lapo ir baigiant priedų tituliniu lapu. Ant titulinio lapo iki įvado puslapių numeriai nerašomi, bet jie įskaičiuojami į bendrą puslapių kiekį. Pradedami rašyti nuo įvado. Puslapio numeris užrašomas puslapio apačios lauko viduryje arabiškais skaitmenimis, nededant nei taško, nei brūkšnelių.
                           Skyrius visada pradedamas iš naujo puslapio, o poskyriai – tame pačiame puslapyje, praleidus vieną - du intervalus. Skyrių antraštės rašomos didžiosiomis raidėmis (raidžių aukštis 14 pt.), o poskyrių - mažosiomis, išskyrus pirmąją. Negalima rašyti antraštės viename puslapyje, o tekstą pradėti kitame.
                           Darbo skyriai ir poskyriai numeruojami arabiškais skaičiais. Poskyriai numeruojami tik skyriaus viduje. Todėl poskyrio eilės numeris prasideda skyriaus numeriu ir poskyrio tame skyriuje numeriu, kurie skiriami taškais, pavyzdžiui, 2.1., 2.2.; 3.1., 3.2. ir pan. Jei tekstas dar skirstomas į smulkesnius (antro lygio) poskyrius, tai jie numeruojami tuo pačiu principu: pirmasis skaičius rodo skyriaus, antrasis – pirmo lygio poskyrio, trečiasis antro lygio poskyrio numerį. Pavyzdžiui, 2.1.1., 2.1.2., 2.1.3. yra antro skyriaus pirmo poskyrio pirmas, antras ir trečias antro lygio poskyriai. Įvadas ir išvados bei kitos struktūrinės darbo dalys (anotacija, literatūra ir šaltiniai, priedai) nei tekste, nei turinyje nenumeruojamos, tačiau rašomos didžiosiomis raidėmis ir paryškintu šriftu. Po skyrių, poskyrių pavadinimų taškas nededamas.
                            Rekomenduojama naudoti lenteles ir paveikslus. Paveikslais vadinama visa grafinė, fotografinė, kartografinė ir kitokią vaizdinė medžiaga. Prie kiekvienos lentelės ir paveikslo turi būti nurodomas jų šaltinis. Jei lentelę ar paveikslą sudarė pats autorius, reikia nurodyti, kokiais šaltiniais remiantis tai atlikta. Visos lentelės ir paveikslai be nuorodų laikomi sudarytais paties autoriaus (bet apie tai reikia pažymėti taip: [sudaryta autoriaus]).
                            Lentelės ir paveikslai turi turėti pavadinimus ir numerius. Minėti darbo elementai numeruojami, jeigu jų yra daugiau kaip vienas tokiu būdu: 1 lentelė, 1 pav. Didesniuose darbuose ir kur yra daug vaizdinės medžiagos, ji gali būti numeruojama pagal atskirus skyrius. Tuomet pirmas skaičius reiškia skyriaus, o antras - tos iliustracinės medžiagos numerį (pavyzdžiui, 2.2 lentelė, 2.3 pav.). Lentelių pavadinimai rašomi virš lentelės per lapo vidurį centruotai, lentelės numeris rašomas prieš pavadinimą kairėje pusėje. Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi po paveikslu centruotai.
                            Lentelės ar paveikslai, kurie papildomai paaiškina tekstą, kaip taisyklė, turėtų būti keliami į priedus. Nepatartina skaidyti lentelę, o juo labiau paveikslą ir pateikti dviejuose puslapiuose. Jei lentelės eilutės arba skiltys netelpa puslapyje, tai ji pateikiama dalimis, išdėstant jas vieną po kitos arba vieną šalia kitos. Tokiu atveju, kai lentelės dalis tęsiama kitame puslapyje, perkeltojoje lentelės dalyje pateikiama lentelės skilčių pavadinimai. Kai lentelės dalis keliama į kitą puslapį arba braižoma tame pačiame puslapyje greta, kad nereiktų kartoti lentelės skilčių pavadinimų, galima pirmosios eilutės skiltis sunumeruoti arabiškaisiais skaitmenimis, o perkeltojoje lentelės dalyje pakartoti tik šią eilutę su skilčių numeriais. Žodis „... lentelė“ rašomas prieš jos pavadinimą virš pirmosios lentelės dalies. Virš kitų lentelės dalių rašomi žodžiai „... lentelės tęsinys“ arba „... lentelės pabaiga“, nurodant lentelės numerį.
                            Jeigu darbe yra priedų, lapo centre užrašomas žodis PRIEDAI ir tik kitame puslapyje pateikiami priedai. Priedai yra numeruojami raidėmis. Pvz., kairėje puslapio pusėje užrašoma A priedas, o po juo priedo pavadinimas. Kiekvienas priedas turi turėti pavadinimą. Jei priedas yra keliuose puslapiuose, kiekviename puslapyje po pirmo rašoma, pvz., A priedo tęsinys, o paskutiniame A priedo pabaiga.
                            Darbe naudojamos formulės, kuriomis remiamasi bent kelis kartus, turi būti numeruojamos. Formulių numeriai arabiškais skaitmenimis nurodomi dešinėje eilutės, kurioje pateikta formulė, pusėje ir lenktiniuose skliaustuose.
                            Reikia vengti trumpinti žodžius, išskyrus bendrąsias vartojamas santrumpas, tokias kaip JAV, UAB, kg, m, LT ir t.t. Kai dažnai reikia kartoti ilgus pavadinimus ar terminus, galima vartoti jų santrumpas. Pirmą kartą rašomas visas pavadinimas, o greta skliaustuose nurodoma santrumpa, pavyzdžiui, Elektronikos fakultetas (EF) arba (toliau – EF).
 
Literatūros minėjimo pavyzdžiai
                            Tekste skliaustuose nurodoma šaltinio autoriaus pavardė, leidimo metai, cituojami puslapiai (cituojamų puslapių galima ir nenurodyti). Autoriaus pavardės galima neminėti, jei iš konteksto aišku, kurio autoriaus darbas nurodomas. Pavyzdžiui, Jonas Rimkus (1997b: 86–87) pritarė žymaus filosofijos istoriko Gerulio pareikštai nuomonei (1993: 131).
                            Jei šaltinyje yra daugiau nei trys autoriai, nurodoma tik pirmojo autoriaus pavardė ir santrumpa et al. (Vitkus et al. 2005: 233). Jei literatūros sąraše yra bendrapavardžių, reikia įrašyti ir asmens vardo pirmąją raidę. Pavyzdžiui, „Į tarptautinę diskusiją dėl šio reiškinio etinių aspektų įsitraukė lietuvių filosofai (Klimas 1997a; Varnas, P. 1996; Varnas, S. 1997)“. Jei leidinių autorius kokiais nors metais parengė kelis cituotinus šaltinius, tai literatūros sąraše jie išskiriami prie leidinio metų pridedant raides a, b, c ir pan., pavyzdžiui, 1997a, 1997b, 1997c.
                            Jei leidinys neturi autoriaus (pavyzdžiui, redakcinis ir kt. straipsniai) arba tai yra kitas šaltinis (pavyzdžiui, norminiai – teisės aktai), primas antraštės žodis pateikiamas taip, kaip yra literatūros ir kitų šaltinių sąraše, toliau dedant daugtaškį ir nurodant metus, o po to dvitaškio – puslapius (Literatūros... 2008: 3).
Jei leidinio ar šaltinio puslapiai nenumeruojami, tai ir nuorodose ar literatūros sąraše nėra kaip juos nurodyti. Tačiau elektroniniai šaltiniai, kurių teksto puslapiai nurodyti, turėtų būti fiksuojami ir moksliniame darbe.
Daugiau literatūros minėjimo pavyzdžių:
                 1 PVZ. „Maksimino kriterijus yra labai konservatyvi sprendimų priėmimo taisyklė, nes ji rodo blogiausius galimų alternatyvų rezultatus“ (Rutkauskas 2000: 18).
                 2 PVZ. Monografija „Verslo projektavimas“ – pirmoji lietuvių kalba parašyta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Finansų inžinerijos katedros profesoriaus A.V. Rutkausko ir docentės R. Tamošiūnienės knyga (2002) – skirta aktualioms projektų sudarymo, vertinimo, valdymo metodologijos perėmimo ir taikymo problemoms spręsti.
                 3 PVZ. Standarte LST EN ISO 9004-3-1997 „Kokybės valdymas ir kokybės sistemos. 3-ioji dalis. Perdirbamosios medžiagos. Rekomendacijos“ perdirbamosios medžiagos skirstomos į kietąsias, dujines, taip pat liejinius, pluoštus ir lakštus (Butkus 2002: 86).

Svarbus mokslinio darbo požymis – tvarkingas ir išsamus literatūros ir kitų šaltinių sąrašas. Į šį sąrašą įtraukiami tik tie šaltiniai, kurie viena ar kita forma nurodyti tekste ir darbo prieduose. Visų tekste minimų autorių darbai turi būti įtraukti į literatūros sąrašą. Rekomenduojamas literatūros ir kitų šaltinių pozicijų skaičius baigiamiesiems bakalauro darbams yra 35-55, magistro darbams – 50-100 šaltinių.
 

Laboratorinių darbų formos, kontroliniai klausimai, konspektai, namų darbų užduotys

    • Puslapio administratoriai:
    • Audrius Grainys
    • Vitalij Novickij
    • Mindaugas Pivoras
    • Justė Mičiūnaitė
    • Vaidotas Barzdėnas
    • Aurimas Gedminas
    • Dovilė Kurpytė
    • Šarūnas Paulikas
    • Rūta Bernotaitė
    • Justė Kareivaitė