Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Moksliniai tiriamieji darbai

2016 m.

 
  1. Skaitmeninio signalų apdorojimo realaus laiko sistemoms tyrimas. Nr. 335 TMT 07T. 2013–2017.
2016 m. užduotis: Skaitmeninio vaizdų apdorojimo realaus laiko sistemoms tyrimas.
Vadovas: Dalius Navakauskas. Vykdytojai: Rimantas Pupeikis, Rokas Kvedaras, Artūras Serackis, Raimond Laptik, Dalius Matuzevičius, Gintautas Tamulevičius, Vladas Antanas Malinauskas, Tomyslav Sledevič, Liudas Stašionis, Dovilė Kurpytė, Andrius Gudiškis, Darius Kulakovskis, Aurimas Gedminas, Vytautas Abromavičius, Eldar Šabanovič, Julius Skirelis, Paulius Tumas, Saulius Sakavičius.
2016 m. rezultatai: Atliekant skaitmeninio vaizdų apdorojimo realaus laiko sistemoms tyrimus, darbai vykdyti keliose realaus laiko skaitmeninio signalų apdorojimo srityse: lietuviškos šnekos emocijų atpažinime; binokulinės regos modeliavime ir vaizdų požymių išskyrime; radijo spektro, siekiant aptikti duomenų signalą, analizėje; stroboskopinių laiko mastelio keitiklių optimizavime; dirbtinių neuronų tinklų ir membraninių skaičiavimų įgyvendinime; segmentinių skystųjų kristalų indikatorių kokybės automatizuotoje patikroje; būdingosiomis ar perteklinėmis savybėmis grįstame signalų apdorojime. Pagrindiniai rezultatai paskelbti 2 daktaro disertacijose ir 21 mokslinėje publikacijoje.
  1. Įterptinių sistemų taikomų elektroninėse valdymo sistemose tyrimas. Nr. 448 TMT 01T. 2015–2019.
2016 m. užduotis: Valdymo algoritmų specialios paskirties įterptinėms sistemoms tyrimas.
Vadovas: Romanas Martavičius. Vykdytojai: Romanas Martavičius, Andrius Ušinskas, Kęstutis Bartnykas, Darius Miniotas, Modestas Pikutis, Rita Anzelma Raguckienė.
2016 m. rezultatai: Tiriant algoritmus skirtus specialios paskirties įterptinėms sistemoms valdyti pagrindinis dėmesys buvo sutelktas fotovoltinėse elektrinėse taikomų įterptinių sistemų tyrimui. Tyrimo metu išspręsti tokie uždaviniai: sukurti modeliai ir ištirtas fotovoltinės jėgainės, veikiančios su didžiausią galią sekančiu valdikliu, našumas, pasiūlyta metodika leidžianti padidinti fotovoltinės jėgainėse taikomo didžiausios galios taško sekimo algoritmo efektyvumą, ištirta aplinkos sąlygų kitimo įtaka fotovoltinės jėgainės našumui, pasiūlytas efektyvus fotovoltinės jėgainės apkrovos keitimo būdas. Gauti pagrindiniai tyrimo rezultatai apibendrinti išvadose. Darbo rezultatai skelbti 6 mokslo straipsniuose, 2 iš jų mokslo žurnaluose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą Thomson Reuters Web of Knowledge duomenų bazėje Web of Science, 2 – mokslo žurnaluose, referuojamuose kitose tarptautinėse duomenų bazėse ir 1 – konferencijos pranešimų medžiagoje. Mokslo tyrimo rezultatai panaudoti 1 apgintoje disertacijoje.
  1. Elektrodinaminių įtaisų modelių, gristų skaitiniais analizės metodais, sudarymas ir tyrimas. Nr. 336 TMT 01T. 2013–2017.
2016 m. užduotys: a) Meandrinių lėtinimo sistemų su papildomais ekranais parametrinės sintezės algoritmo sudarymas ir konstrukcinių parametrų sistemos elektrinėms charakteristikoms įtakos tyrimas; b) Daugelio segmentų meandrinių linijų fazinės vėlinimo trukmės dispersijos tyrimas; c) Cilindrinių girotropinių n-InSb and n-InAs bangolaidžių kompleksinės sklidimo konstantos priklausomybės nuo dažnio tyrimas; d) Plazmoninių bangų, sklindančių bangolaidiniuose dariniuose iš absorbuojančių medžiagų, teorinis tyrimas; e) Paviršiaus reljefo įtakos padirbtųjų plazmonų dispersinėms savybėms skaitinis tyrimas; f) Elektriškai valdomų planarinių metamedžiagų darinių teorinių modelių sudarymas ir eksperimentinis tyrimas; g) Infra-raudonosios spinduliuotės jutiklių, skirtų saulės elementams ir fotodetektoriams, kūrimas ir tyrimas.
Vadovas: Vytautas Urbanavičius. Vykdytojai: Romanas Martavičius, Liudmila Nickelson, Vacius Mališauskas, Tatjana Gric, Andrejus Geižutis, Antanas Gurskas, Audrius Krukonis, Andrius Katkevičius, Dalius Seliuta, Raimondas Pomarnacki, Darius Plonis, Tomaš Tankeliun, Vytautas Urbanavičius.
2016 m. rezultatai: a) Sukurtas dirbtiniais neuronų tinklais (DNT) grįstas meandrinių vėlinimo linijų sintezės algoritmas. Sintezė šiuo atveju trunka kelis kartus sparčiau nei taikant iteracinę sintezės metodiką. b) Sukurtas algoritmas leidžiantis įvertinti didelį elektromagnetinių (EM) bangų silpimą sluoksniuotuose atviruosiuose cilindriniuose izotropiniuose/anizotropiniuose – giroelektriniuose bangolaidžiuose, taip pat sukurtas algoritmas, kuris įvertina EM bangų silpimą vėlinimo linijose. c) Sukurta metodika leidžianti prognozuoti giroelektrinių bangolaidžių elektrodinaminius parametrus. Sukurtoji metodika remiasi DNT. Sukurta metodika leidžia prognozuoti elektrodinaminius bangolaidžių  parametrus 3000 kartų greičiau nei iteraciniai metodai. d)Pasiūlyta metodiką tirti dirbtinai struktūrizuotas metamedžiagas, pasižyminčias netvarka. e) Atlikti tuščiavidurių  bangolaidžių iš fulereno lukštų pavidalo karbido elektrodinaminiai tyrimai. Apžvelgtos pagrindinės elektromagnetinių (EM) laukų savybės bangolaidyje. Išnagrinėtos EM laukų charakteristikos skersiniame ir išilginiame bangolaidžio pjūviuose. f) Pagaminti, ekperimentiškai bei teoriškai ištirti bangolaidiniai hyperstaigiųjų GaAs varaktorių ir žiedinio rezonatoriaus pagrindu veikiantys amplitudės moduliatoriai 24–38 GHz ruože. g) Teoriškai bei eksperimentiškai ištirti planariniai metamedžiagų dariniai 30–1000 GHz ruože, pastebėta gardelės modos parametrų priklausomybė nuo žiedinių rezonatorių parametrų. h) Sukurtas hibridinis baigtinių skirtumų laiko skalėje metodas (FDTD) leidžiantis taupiai naudoti kompiuterio resursus skaičiuojant planarinių periodinių darinių pralaidumo ir atspindžio spektrus kai darinių periodas artimas arba didesnis už spinduliuotės bangos ilgį. i) Buvo pagaminti ir ištiri THz dažnio emiteriai ir detektoriai, žadinami 1,55 mm bangos ilgio lazeriu. Prietaisų pagrindą sudarė keturnaris puslaidininkis GaInAsBi, išaugintas MBE būdu. Gautos sistemos emiteris-detektorius dažnių juosta siekė 4,5 THz, signalas ir triūkšmas santykis 65 dB. Taip pat buvo ištirtas paviršinis THz emiteris, sudarytas naudojant InAs epitaksinį sluoksnį, išaugintą ant InP padėklo.

2015 m.

  1. Skaitmeninio signalų apdorojimo realaus laiko sistemoms tyrimas. Nr. 335 TMT 07T. 2013–2017. 2015 m. užduotis: Skaitmeninio kalbos signalų apdorojimo realaus laiko sistemoms analitinė apžvalga. Vadovas: Dalius Navakauskas. Vykdytojai: Rimantas Pupeikis, Rokas Kvedaras, Artūras Serackis, Raimond Laptik, Dalius Matuzevičius, Gintautas Tamulevičius, Vladas Antanas Malinauskas, Tomyslav Sledevič, Liudas Stašionis, Dovilė Kurpytė, Andrius Gudiškis, Darius Kulakovskis, Aurimas Gedminas, Vytautas Abromavičius, Eldar Šabanovič.
2015 m. rezultatai: Atliekant skaitmeninio kalbos signalų apdorojimo realaus laiko sistemoms tyrimus, darbai vykdyti keliose realaus laiko skaitmeninio signalų apdorojimo srityse: lietuviškos šnekos emocijų atpažinime; dirbtinių neuronų tinklų optimizavime; būdingosiomis ar perteklinėmis savybėmis grįstame signalų apdorojime. Darbo rezultatai skelbti 17 mokslo publikacijų ir viešinti 19 pranešimų konferencijose.
  1. Elektrodinaminių įtaisų ir elektromagnetinių reiškinių tyrimas skaitiniais metodais. 2015 metų užduotys: a) sudaryti meandrinių lėtinimo sistemų su papildomais ekranais sintezės metodiką ir ją ištirti; ištirti meandrinių linijų fazinės vėlinimo trukmės dispersiją; b) sudaryti cilindrinio puslaidininkinio bangolaidžio su periodiniais netolygumais teorinį modelį ir jį ištirti; atlikti pagrindinio ir aukštesniųjų bangos tipų tuščiaviduriuose OLC bangolaidžiuose elektrodinaminį tyrimą; c) sudaryti ir ištirti planarinių metamedžiagų derinių optinio valdymo modelį, grįstą krūvininkų puslaidininkyje žadinimu šviesa; Pagaminti ir ištirti infraraudonosios spinduliuotės p-i-n fotodiodų ir p-n sandūrų, praskiestų bismutu, skirtų tandeminiams saulės elementams gaminti, eksperimentinius maketus. Vadovas: Vytautas Urbanavičius; Vykdytojai: Artūras Bubnelis, Vladislavas Daškevičius, Andrejus Geižutis, Antanas Gurskas, Andrius Katkevičius, Audrius Krukonis, Vacius Mališauskas, Romanas Martavičius, Edvardas Metlevskis, Šarūnas Mikučionis, Liudmila Nickelson, Darius Plonis, Raimondas Pomarnacki, Dalius Seliuta, Tatjana Gric, Vytautas Urbanavičius.
2015 m. rezultatai: a) ištirtos meandrinės mikrojuostelinės vėlinimo linijos (MMVL) ir kai kurių kitų sistemų vėlinimo dispersijos žemuosiuose dažniuose atsiradimo priežastys. Dispersijai tirti sudaryti matematiniai ir kompiuteriniai modeliai, skaičiavimo rezultatai patikrinti eksperimentu. Taip pat sudarytas daugelio sekcijų MMVL modelis, įvertinantis sekcijų nesuderinamumą ir nevienalytiškumą. Modelis, grįstas hibridiniu analizės metodu – momentų metodo ir sklaidos matricų metodo sinergija, leidžia įvertinti elektrinio lauko sklaidą ir sekcijų nesuderinamumą. b) Periodinių ir neperiodinių puslaidininkinių-dielektrinių bangolaidžių modeliuose sklindančių mikrobangų perdavimo koeficientų priklausomybės nuo dažnio yra apskaičiuotos 8–80 GHz dažnių diapazone. Darbe taip pat buvo skaitmeniškai ištirtos struktūros su skylių pavidalo defektais, sudarytos iš girotropinių feritinių cilindrų ir puslaidininkinių cilindrų su centre esančiu cilindru iš metamedžiagos. Skaičiavimai parodė, kad, didinant cilindrų rinkinį, kryptingumo diagramos asimetrija turi tendenciją mažėti, ypač tolimoje zonoje. Ištirti elektrinių ir magnetinių laukų pasiskirstymo ypatumai bangolaidžio iš OLC medžiagos centriniame kanale ir išorėje. Aptikti atkirtos dažniai aukštuosiuose dažniuose, ties kuriais EM banga nustoja sklisti bangolaidžiu. c) Tiriant Fabry-Perot rezonansų valdymą puslaidininkinėje plokštelėje parodyta, kad puslaidininkio paviršiuje laidų sluoksnį sukurti ir jį valdyti realiame laike galima apšvietus puslaidininkio plokštelę femtosekundiniais lazerio impulsais. Tiriant infra-raudonosios spinduliuotės p-i-n fotodiodus ir p-n sandūras, viena iš pagrindinių tyrimų krypčių buvo paviršiniai emiteriai, generuojantys terahercų dažnių ruožo elektromagnetinė spinduliuotę. Buvo išsiaiškinta, kad terahercinių impulsų amplitudė, žadinant InAs 90° kampu paviršiaus atžvilgiu, yra tik 20% mažesnė lyginant su optimaliomis žadinimo sąlygomis (žadinimo kampas 45°). Manytina, kad tai gali praplėsti paviršinių terahercinių emiterių pritaikymo sritis. Darbo rezultatai paskelbti 1 daktaro disertacijoje, 13 mokslinių publikacijų ir pristatyti 7 pranešimai mokslinėse konferencijose. Išsamiau 2015 metų rezultatai pateikti 2 priede, anotacijoje.
  1. Įterptinių sistemų taikomų elektroninėse valdymo sistemose tyrimas. Nr. 448 TMT 01T. 2015–2019. 2015 m. užduotis: Literatūros analizė. Vadovas: Romanas Martavičius. Vykdytojai: Romanas Martavičius, Andrius Ušinskas, Kęstutis Bartnykas, Darius Miniotas, Darius Mateika, Dominykas Vasarevičius, Modestas Pikutis, Rita Anzelma Raguckienė.
2015 m. rezultatai: Įterptinių sistemų, taikomų elektroninėse valdymo sistemose, literatūros analizės metu pagrindinis dėmesys buvo skirtas fotovoltinėse elektrinėse taikomų įterptinių sistemų plėtros ir pasiekimų analizei. Apžvelgus fotovoltinių jėgainių plėtros tendencijas, išanalizavus fotovoltinio elemento ir modulio veikimą, jo savybes, aplinkos temperatūros įtaką fotovoltiniam moduliui, palyginus įvairių tipų fotovoltinių modulių charakteristikas, išanalizavus fotovoltinės jėgainės darbo metu susidariusių šešėlių įtaka fotovoltinės jėgainės darbui ir dirbtinių neuronų tinklų pritaikomumą fotovoltinės jėgainės valdymo elektroninėje sistemoje padarytos išvados. Darbo rezultatai skelbti 3 mokslo publikacijose ir viešinti 9 pranešimuose konferencijose.

2014 m.

  1. Skaitmeninio signalų apdorojimo realaus laiko sistemoms tyrimas. 2014 m. užduotis: Skaitmeninio signalų apdorojimo realaus laiko sistemoms analitinė apžvalga. Vadovas: Dalius Navakauskas. Vykdytojai: Rimantas Pupeikis, Rokas Kvedaras, Artūras Serackis, Raimond Laptik, Dalius Matuzevičius, Gintautas Tamulevičius, Vladas Antanas Malinauskas, Tomyslav Sledevič, Liudas Stašionis, Dovilė Kurpytė, Darius Kulakovskis.
2014 m. rezultatai: Atliekant skaitmeninio signalų apdorojimo realaus laiko sistemoms analitinę apžvalgą, tyrimai buvo vykdomi keliose realaus laiko skaitmeninio signalų apdorojimo metodų taikymo srityse: lietuviškos šnekos pavienių žodžių atpažinime; tiesioginės vaizdo transliacijos analizės sistemose; segmentinių skystųjų kristalų indikatorių kokybės automatizuotoje patikroje; realaus laiko grįžtamojo ryšio tiesinių dinaminių sistemų su soties ir nejautros netiesiškumais junginiuose. Darbo rezultatai paskelbti monografijoje, 8 mokslinėse publikacijose ir pristatyti 18 pranešimų mokslinėse konferencijose.
Išsamiau 2014 metų rezultatai pateikti 1 priede, anotacijoje.
  1. Elektrodinaminių įtaisų ir elektromagnetinių reiškinių tyrimas skaitiniais metodais. 2014 metų užduotys: a) Dviekranių lėtinimo įtaisų modelių sudarymas ir tyrimas; b) Bangų sklidimo dažnines charakteristikos atviruose tuščiaviduriame ir sluoksniuotame cilindriniame bei puslaidininkiniuose ir puslaidininkiniuose-dielektriniuose periodiniuose bangolaidžiuose apskaičiavimas ir tyrimas; c) Vieno tipo krūvininkų pernašos fotodiodų su GaAs1-xBix absorbuojančiu sluoksniu tyrimas. Vadovas: Vytautas Urbanavičius; Vykdytojai: Artūras Bubnelis, Vladislavas Daškevičius, Andrejus Geižutis, Antanas Gurskas, Andrius Katkevičius, Audrius Krukonis, Vacius Mališauskas, Romanas Martavičius, Edvardas Metlevskis, Šarūnas Mikučionis, Liudmila Nickelson, Darius Plonis, Raimondas Pomarnacki, Dalius Seliuta, Julius Skudutis, Vytautas Urbanavičius.
2014 m. rezultatai: a) Išnagrinėta oro mikrosluoksnio įtaka dviekranių juostelinių lėtinimo įtaisų elektrinėms charakteristikoms. b) Išspręstas kraštinis uždavinys ir ištirtas Pointingo vektorius praėjusios ir atsispindėtos bangų struktūroje iš kelių susietųjų izotopinių 2D cilindrų. Ištirti periodiniai puslaidininkiai-dielektriniai bangolaidžiai, keičiant krūvininkų tankius bei išorės temperatūrą. Nustatyta, kad šie bongolaidžiai gali dirbti kaip mikrobangų filtrai. c) Tirtos žiedinių rezonatorių masyvų, suformuotų ant GaAs plokštelės, elektromagnetinės savybės terahercinių dažnių diapazone. Parodyta, kad derinamo dažnio metamedžiagų dariniai gali būti naudojami siaurajuostės terahercinės spinduliuotės amplitudinei moduliacijai. Darbo rezultatai paskelbti 3 daktaro disertacijose, 13 mokslinėse publikacijose ir pristatyti 9 pranešimų mokslinėse konferencijose, gauti 2 Lietuvos patentai.
Išsamiau 2014 metų rezultatai pateikti 2 priede, anotacijoje.
  1. Skaitmeninių signalų apdorojimo technologijų elektroninėse informacinėse sistemose tobulinimas. Darbo tikslas buvo tobulinti skaitmeninių signalų apdorojimo technologijas ir jas taikyti elektroninėse informacinėse sistemose. Vadovas: Romanas Martavičius. Vykdytojai: Raimundas Kirvaitis, Andrius Ušinskas, Darius Miniotas, Darius Mateika, Kęstutis Bartnykas, Vilius Matiukas, Romualdas Navickas, Dominykas Vasarevičius, Martynas Vervečka, Mantas Paulinas, Modestas Pikutis, Jaroclav Rokicki.
Sukurti, įgyvendinti ir ištirti algoritmai, skirti medicinoje gaunamų skaitmeninių vaizdų apdorojimui. Patobulinti esami ir sukurti nauji metodai skirti rekonstruoti erdvinio objekto paviršiaus atvaizdą, objektą apšviečiant linijiniu šviesos pluoštu, ir statistiniais metodais įvertintas rekonstruoto paviršiaus atvaizdo tikslumas. Sukurti ir ištirti efektyvūs, intelektualiais metodais grįsti, fotoelektrinių modulių didžiausios galios taško sekimo algoritmai, leidžiantys padidinti saulės jėgainės našumą Lietuvos klimatinėmis sąlygomis.
Sukurti skaitmeninių vaizdų apdorojimo metodai, tinkantys ankstyvam Alzheimerio arba kraujagyslių srities ligų sukeltos silpnaprotystės nustatymui iš smegenų srities magnetinio rezonanso vaizdų. Spręsti kiti skaitmeninių signalų apdorojimo technologijų tobulinimo klausimai: žmogaus veido atpažinimas taikant veido modelį, žmogaus veido detektavimas ir sekimas vaizde, skaitomo teksto žodžių sutapdinimo su žvilgsnio tašku algoritmo tobulinimas, analizuotas pakrantės radaro modelis ir pasiūlyti duomenų sintezės algoritmai, optimizuota integrinių grandynų vaizdų segmentavimo kokybė, ištirti chaotiško signalo generatorių kūrimo metodai ir jų savybės ir kt.
Vykdant darbą, parengtos ir apgintos 4 daktaro disertacijos, paskelbta 29 moksliniai straipsniai, iš jų 13 straipsnių mokslo žurnaluose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą Thomson Reuters Web of Knowledge duomenų bazėje Web of Science (ISI WEB of Science), 1 straipsnis konferencijos pranešimų medžiagoje, referuotoje Thomson Reuters Web of Knowledge duomenų bazėje Web of Science, 13 moksliniai straipsnių leidiniuose, referuojamuose kitose tarptautinėse duomenų bazėse. Be to, kvalifikacinio darbo rezultatai periodiškai buvo viešinami mokslo populiarinimo, meno ir kultūros leidiniuose. Šiuose leidiniuose paskelbtos 5 įvairios publikacijos.
Baigto darbo rezultatai pateikti Mokslo direkcijai ataskaitoje.
  1. Mikrojuostelinių lėtinimo sistemų modelių, grįstų laiko ir dažnio srities metodais kūrimas ir tyrimas. 2014 metų užduotys: Dviekranės meandrinės mikrojuostelinės vėlinimo linijos modelio sudarymas ir tyrimas. Vadovas: Vytautas Urbanavičius; Vykdytojai: Audrius Krukonis, Vytautas Urbanavičius.
2014 m. rezultatai: Išnagrinėta oro mikrosluoksnio įtaka dviekranės meandrinės vėlinimo linijos vėlinimo trukmės dažninei charakteristikai. Darbo rezultatai paskelbti 1 daktaro disertacijose, 2 mokslinėse publikacijose ir pristatyti 1 pranešime mokslinėje konferencijose.
Išsamiau 2014 metų rezultatai pateikti 3 priede, anotacijoje.

2013 m.

1. Skaitmeninio signalų apdorojimo realaus laiko sistemoms tyrimas. 2013 m. užduotis: Skaitmeninio signalų apdorojimo lauku programuojamomis loginėmis matricomis analitinė apžvalga. Vadovas: Dalius Navakauskas. Vykdytojai: Vygaudas Kvedaras, Rimantas Pupeikis, Rokas Kvedaras, Artūras Serackis, Raimond Laptik, Dalius Matuzevičius, Gintautas Tamulevičius, Vladas Antanas Malinauskas, Tomyslav Sledevič, Liudas Stašionis, Dovilė Kurpytė. 2013 metų rezultatai pateikti Mokslo direkcijai anotacijoje.
2. Elektrodinaminių įtaisų ir elektromagnetinių reiškinių tyrimas skaitiniais metodais. 2013 metų užduotys: Literatūros analizė. Vadovas: Vytautas Urbanavičius; Vykdytojai: Artūras Bubnelis, Vladislavas Daškevičius, Andrejus Geižutis, Antanas Gurskas, Andrius Katkevičius, Audrius Krukonis, Vacius Mališauskas, Romanas Martavičius, Edvardas Metlevskis, Šarūnas Mikučionis, Liudmila Nickelson, Darius Plonis, Raimondas Pomarnacki, Dalius Seliuta, Julius Skudutis, Vytautas Urbanavičius. 2013 metų rezultatai pateikti Mokslo direkcijai anotacijoje.
3. Skaitmeninių signalų apdorojimo technologijų elektroninėse informacinėse sistemose tobulinimas. 2013 m. užduotis: Fotovoltinių saulės energijos šaltinių elektroninės valdymo sistemos tyrimas. Vadovas: Romanas Martavičius. Vykdytojai: Romualdas Navickas, Andrius Ušinskas, Darius Miniotas, Evaras Žitkevičius, Darius Mateika, Kęstutis Bartnykas, Vilius Matiukas, Dominykas Vasarevičius, Modestas Pikutis. 2013 metų rezultatai pateikti Mokslo direkcijai anotacijoje.

2012 m.

  1. Skaitmeninių signalų apdorojimo technologijų elektroninėse informacinėse sistemose tobulinimas. 2012 metų užduotis: Literatūros analizė. Vadovas – R. Martavičius. Vykdytojai: K. Bartnykas, R. Martavičius, D. Mateika, D. Miniotas, A. Ušinskas, E. Žitkevičius, M. Paulinas, M. Pikutis, V. Matiukas, M. Vervečka, D. Vasarevičius. 2012 metų darbo rezultatai pateikti Mokslo direkcijai anksčiau anotacijos forma.
  2. Skaitmeninių metodų taikymas elektrodinaminiams įtaisams bei elektromagnetiniams reiškiniams modeliuoti ir tirti. 2012 metų užduotys: a) Lėtinimo sistemų tyrimas taikant dirbtinių neuronų tinklus; b) Daugialaidžių mikrojuostelinių linijų modelių, grįstų baigtinių skirtumu laiko srities metodu, sudarymas ir tyrimas; c) Girotropinių įtaisų modelių ir dispersinių charakteristikų bei įtaisuose sklindančių bangų slopinimo ir laukų tyrimai; d) Mikrojuostelinių struktūrų nevienalyčiame dielektrike modelio sudarymas ir tyrimas; e) Atvirųjų bangolaidžių su nuostoliais dispersinių charakteristikų apskaičiavimo metodikos tobulinimas. Vadovas: Vytautas Urbanavičius; Vykdytojai: Artūras Bubnelis, Tomas Burokas, Vladislavas Daškevičius, Andrejus Geižutis, Antanas Gurskas, Andrius Katkevičius, Audrius Krukonis, Vacius Mališauskas, Romanas Martavičius, Stanislovas Štaras, Julius Skudutis, Edvardas Metlevskis, Šarūnas Mikučionis, Liudmila Nickelson, Darius Plonis, Raimondas Pomarnacki, Dalius Seliuta, Vytautas Urbanavičius, Valerijus Zlosnikas. 2012 metų ir viso darbo rezultatai pateikti Mokslo direkcijai anksčiau anotacijos forma.
  3. Skaitinio intelekto technologijų signalų apdorojime tyrimas. 2012 metų užduotys: skaitinio intelekto technologijų taikymo prognozavimo uždaviniams tyrimas. Vadovas: Dalius Navakauskas. Vykdytojai: Algirdas Mykolas Montvilas, Rimantas Pupeikis, Gintautas Tamulevičius, Rokas Kvedaras, Romas Leonavičius, Artūras Serackis, Raimond Laptik, Dalius Matuzevičius, Edgaras Ivanovas, Tomyslav Sledevič, Liudas Stašionis. 2012 metų ir viso darbo rezultatai pateikti Mokslo direkcijai anksčiau anotacijos forma.
  4. Lėtinimo sistemų modelių, grįstų laiko srities metodu kūrimas ir tyrimas. 2012 metų užduotys: Daugialaidžių mikrojuostelinių linijų laiko srities modelio sudarymas ir tyrimas. Vadovas: Vytautas Urbanavičius; Vykdytojai: Audrius Krukonis, Vytautas Urbanavičius. 2012 metų darbo rezultatai pateikti Mokslo direkcijai anksčiau anotacijos forma.

2011 m.

  1. Skaitinio intelekto technologijų signalų apdorojime tyrimas. 2011 m. užduotis: Skaitinio intelekto technologijų taikymo klasifikavimo uždaviniams tyrimas. Vadovas – D. Navakauskas. Vykdytojai: R. Pupeikis, A. M. Montvilas, R. Kvedaras, G. Tamulevičius, R. Leonavičius, A. Serackis, R. Laptik, V. Malinauskas, D. Matuzevičius, E. Ivanovas.
  2. Skaitmeninių signalų apdorojimo technologijų elektroninėse informacinėse sistemose tobulinimas. 2011 m. užduotis: Literatūros analizė. Vadovas – R. Martavičius. Vykdytojai: R. Martavičius, R. Kirvaitis, A. Ušinskas, D. Miniotas, E. Žitkevičius, D. Mateika, K. Bartnykas, M. Paulinas, J. Rokicki, V. Matiukas, M. Vervečka, D. Vasarevičius.
  3. Skaitinių metodų taikymas elektrodinaminiams įtaisams bei elektromagnetiniams reiškiniams modeliuoti ir tirti. 2011 m. užduotis: 1 potemė. Periodinių lėtinimo sistemų užtvarinių savybių tyrimas; Lėtinimo sistemas su struktūros netolygumais tyrimas; Mikrojuostelinių meandrinių vėlinimo linijų lygiagrečiojo sintezės algoritmo sudarymas ir tyrimas. 2 potemė. Girotropinių įtaisų modelių dispersinių ir slopinimo charakteristikų bei elektromagnetinių laukų struktūrų tyrimas. 3 potemė. Mikrojuostelinių perdavimo linijų sluoksniuotame dielektrike modelio sudarymas ir tyrimas. Vadovas – V. Urbanavičius. Vykdytojai: S. Štaras, J. Skudutis, L. Nickelson, R. Martavičius, V. Urbanavičius, V. Mališauskas, A. Gurskas, A. Geižutis, V. Daškevičius, D. Seliuta, T. Burokas, R. Pomarnacki, A. Katkevičius, A. Krukonis, D. Plonis, T. Sledevič, Š. Mikučionis, A. Bubnelis, V. Zlosnikas.
  4. Mikrojuostelinių struktūrų laiko srities modelių kūrimas ir tyrimas. 2011 m. užduotis: Mikrojuostelinės perdavimo linijos laiko srities modelio sudarymas ir tyrimas. Vadovas – V. Urbanavičius. Vykdytojai: V. Urbanavičius, A. Krukonis.

2010 m.

1. Skaitinio intelekto technologijų signalų apdorojime tyrimas (kvalifikacinis). 2010 m. užduotis: Skaitinio intelekto technologijų, grįstų evoliuciniais skaičiavimais, signalų apdorojime tyrimas. Darbas vykdomas 2008–2012  m. Vadovas – D. Navakauskas. Vykdytojai: R. Pupeikis, A. M. Montvilas, R. Kvedaras, G. Tamulevičius, R. Leonavičius, A. Serackis, R. Laptik, V. Malinauskas, D. Matuzevičius, E. Ivanovas.
Kvalifikacinio mokslo darbo tikslas – tobulinti skaitiniu intelektu paremtus signalų apdorojimo metodus ir jų taikymą vaizdų apdorojime, kalbos signalo atpažinime, signalo vaizdavime daugiamatėje erdvėje ir analogas-skaičius bei skaičius-analogas keitikliuose.
Tiriamojo darbo vykdymo metu buvo: tobulinami optimizavimo skruzdžių kolonija bei Vinerio sistemų identifikavimo algoritmai; analizuojamas garso signalų modeliavimas netiesiniais filtrais; tiriama asmens emocinės būsenos įtaka generuojamam kalbos signalui; skaitinio intelekto pagrindu kurti ir tirti dvimatės elektroforezės gelių vaizdų rekonstravimo, klasifikavimo, sutapdinimo ir analizės automatizavimo metodai; analizuoti skaitmeninių-analoginių keitiklių nusistovėjimo trukmės matavimo ir signalų skaitmeninio apdorojimo metodai.
Atliekant kvalifikacinį mokslo darbą 2010 m. apginta daktaro disertacija, paskelbta 15 mokslinių straipsnių, iš jų: 4 straipsniai žurnaluose referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje „ISI Web of Science“, 8 straipsniai leidiniuose, referuojamuose tarptautinėse duomenų bazėse. Svarbiausi tyrimų rezultatai buvo viešinti perskaičius 15 pranešimų, jų tarpe 13 pranešimų perskaityta tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
2. Skaitmeninių signalų apdorojimo technologijų elektroninėse informacinėse sistemose tobulinimas (kvalifikacinis). 2010 m. užduotis: Literatūros analizė. Darbas įvykdomas 2010–2014 m. Vadovas – R. Martavičius. Vykdytojai: prof. habil. dr. R. Martavičius, prof. habil. dr. R. Kirvaitis, doc. dr. A. Gurskas, doc. dr. A. Ušinskas, doc. dr. D. Miniotas, dr. E. Žitkevičius, dr. D. Mateika, dr. K. Bartnykas, dokt. M. Paulinas, dokt. M. Paulinas, dokt. J. Rokicki, dokt. V. Matiukas, dokt. M. Vervečka, dokt. D. Vasarevičius.
Kvalifikacinio mokslo tiriamojo darbo tikslas buvo tobulinti skaitmeninių signalų apdorojimo technologijas ir jas taikyti elektroninėse informacinėse sistemose.
Atlikta literatūros analizė skaitmeninių signalų apdorojimo technologijų elektroninėse informacinėse sistemose klausimais. Papildomai dvejomis kryptimis buvo vykdomi tyrimai: analizuojami ir tobulinami medicininių vaizdų apdorojimo metodai; tiriamos ir tobulinamos elektroninės informacinės sistemos. Analizuojant ir tobulinant medicininių vaizdų apdorojimo metodus, buvo atlikti tokie darbai: ištirtas kepenų srities segmentavimas grindžiamas multifraktaline analize; apžvelgti ir palyginti vaizdų skeletavimo metodai; sukurtas ir ištirtas dešiniojo širdies skilvelio vaizdų analizės algoritmas; pasiūlyti nedidelio kontrastingumo 2D ir 3D vaizdų rekonstrukcijos metodai. Elektroninių informacinių sistemų tyrimo ir tobulinamo metu buvo atlikti tokie darbai: analizuotas pakrantės radaro modelis ir pasiūlyti duomenų sintezės algoritmai; sukurta saulės kolektorių valdymo ir statistinių duomenų surinkimo sistema; ištirti chaotiško signalo generatorių kūrimo metodai ir jų savybės. Be to, buvo apibendrinti anksčiau atliktų medicininių kompiuterinių tomogramų segmentavimo tyrimų rezultatai.
Svarbiausi rezultatai buvo skelbiami užsienio žurnaluose, tarptautinių mokslinių konferencijų darbuose, Lietuvos mokslo žurnaluose ir kituose leidiniuose. Atliekant darbą, parengta ir apginta 1 daktaro disertacija, paskelbta 11 mokslinių straipsnių, iš jų 4 moksliniai straipsniai, įrašyti į ISI WEB of Science, 7 moksliniai straipsniai leidiniuose, referuojamuose tarptautinėse duomenų bazėse.
3. Skaitinių metodų taikymas elektrodinaminiams įtaisams bei elektromagnetiniams reiškiniams modeliuoti ir tirti. Mokslo darbas vykdomas 2009–2012 m. 2010 m. užduotis: 1 potemė. Lėtinimo sistemų su periodiniais netolygumais modelių sudarymas ir savybių tyrimas; Normaliųjų bangų mikrojuostelinėje daugialaidėje linijoje tyrimas taikant momentų metodą; Mikrojuostelinių trumpiklių įvertinimas meandrinės vėlinimo linijos modelyje; Lygiagrečiojo algoritmo mikrojuostelinių daugialaidžių linijų analizei kvazi-TEM artiniu sudarymas; 2 potemė. Išnagrinėti iš dipolinio stiklo pagaminto atvirojo cilindrinio bangolaidžio dispersines charakteristikas; 3 potemė. Girotropinių puslaidininkinių bangolaidžių dispersinių charakteristikų tyrimas. Vadovas – V. Urbanavičius. Vykdytojai: S. Štaras, J. Skudutis, L. Nickelson, R. Martavičius, V. Urbanavičius, V. Mališauskas, A. Gurskas, A. Geižutis, V. Daškevičius, D. Seliuta, T. Burokas, R. Pomarnacki, A. Katkevičius, A. Krukonis, D. Plonis, Š. Mikučionis, V. Zlosnikas.
Pagrindiniai 2010 m. darbo tikslai: 1 potemė. Sudaryti matematinius modelius ir tirti nereguliarias lėtinimo sistemas. 2 potemė. Išnagrinėti iš dipolinio stiklo pagaminto atvirojo cilindrinio bangolaidžio dispersines charakteristikas. 3 potemė. Išspręsti difrakcinį elektrodinaminį uždavinį – apskaičiuoti moduliuoto videoimpulsais elektromagnetinio lauko išsisklaidymą širdies modelyje. Atlikti keraminio apskritojo strypinio SiC bangolaidžio, elektrodinaminę analizę.
Darbo rezultatai: 1 potemė. Nagrinėta periodinių netolygumų įtaka ilgųjų linijų ir spiralinių sistemų savybėms. Parodyta, kad dėl periodinių netolygumų susidaro užtvarinės juostos – linijos ir lėtinimo sistemos įgyja užtvarinių filtrų savybes; norint gauti platesnę praleidžiamųjų dažnių juostą reikia mažinti netolygumų periodą. Ištirtos normaliųjų bangų sužadinimo ir sklidimo sąlygų keturių laidininkų MDL priklausomybės nuo linijos konstrukcinių parametrų. 2 potemė. Gautos iš dipolinio stiklo pagaminto atvirojo cilindrinio bangolaidžio dispersinės charakteristikos, temperatūrų intervale 130 ≤ T ≤ 200 K. Atrastos kelios svarbios bangolaidžių iš dipolinio stiklo savybės, kurios gali būti pritaikytos kuriant naujus mikrobangų įtaisus; 3 potemė. Išnagrinėtas bangų sklidimas n, p-InAs, n, p-InP puslaidininkiniuose ir puslaidininkiniuose-dielektriniuose bangolaidžiuose, kuriuos išilgai veikia 1 T pastovusis magnetinis srautas.

2009 m.

1. Skaitinio intelekto technologijų signalų apdorojime tyrimas (kvalifikacinis). 2010 m. užduotis: Skaitinio intelekto technologijų, grįstų evoliuciniais skaičiavimais, signalų apdorojime tyrimas. Darbas vykdomas 2008–2012  m. Vadovas – D. Navakauskas. Vykdytojai: R. Pupeikis, A. M. Montvilas, R. Kvedaras, G. Tamulevičius, R. Leonavičius, A. Serackis, R. Laptik, V. Malinauskas, D. Matuzevičius, E. Ivanovas.
Kvalifikacinio mokslo darbo tikslas – tobulinti skaitiniu intelektu paremtus signalų apdorojimo metodus ir jų taikymą vaizdų apdorojime, kalbos signalo atpažinime, signalo vaizdavime daugiamatėje erdvėje ir analogas-skaičius bei skaičius-analogas keitikliuose.
Tiriamojo darbo vykdymo metu buvo: tobulinami optimizavimo skruzdžių kolonija bei Vinerio sistemų identifikavimo algoritmai; analizuojamas garso signalų modeliavimas netiesiniais filtrais; tiriama asmens emocinės būsenos įtaka generuojamam kalbos signalui; skaitinio intelekto pagrindu kurti ir tirti dvimatės elektroforezės gelių vaizdų rekonstravimo, klasifikavimo, sutapdinimo ir analizės automatizavimo metodai; analizuoti skaitmeninių-analoginių keitiklių nusistovėjimo trukmės matavimo ir signalų skaitmeninio apdorojimo metodai.
Atliekant kvalifikacinį mokslo darbą 2010 m. apginta daktaro disertacija, paskelbta 15 mokslinių straipsnių, iš jų: 4 straipsniai žurnaluose referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje „ISI Web of Science“, 8 straipsniai leidiniuose, referuojamuose tarptautinėse duomenų bazėse. Svarbiausi tyrimų rezultatai buvo viešinti perskaičius 15 pranešimų, jų tarpe 13 pranešimų perskaityta tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
2. Skaitmeninių signalų apdorojimo technologijų elektroninėse informacinėse sistemose tobulinimas (kvalifikacinis). 2010 m. užduotis: Literatūros analizė. Darbas įvykdomas 2010–2014 m. Vadovas – R. Martavičius. Vykdytojai: prof. habil. dr. R. Martavičius, prof. habil. dr. R. Kirvaitis, doc. dr. A. Gurskas, doc. dr. A. Ušinskas, doc. dr. D. Miniotas, dr. E. Žitkevičius, dr. D. Mateika, dr. K. Bartnykas, dokt. M. Paulinas, dokt. M. Paulinas, dokt. J. Rokicki, dokt. V. Matiukas, dokt. M. Vervečka, dokt. D. Vasarevičius.
Kvalifikacinio mokslo tiriamojo darbo tikslas buvo tobulinti skaitmeninių signalų apdorojimo technologijas ir jas taikyti elektroninėse informacinėse sistemose.
Atlikta literatūros analizė skaitmeninių signalų apdorojimo technologijų elektroninėse informacinėse sistemose klausimais. Papildomai dvejomis kryptimis buvo vykdomi tyrimai: analizuojami ir tobulinami medicininių vaizdų apdorojimo metodai; tiriamos ir tobulinamos elektroninės informacinės sistemos. Analizuojant ir tobulinant medicininių vaizdų apdorojimo metodus, buvo atlikti tokie darbai: ištirtas kepenų srities segmentavimas grindžiamas multifraktaline analize; apžvelgti ir palyginti vaizdų skeletavimo metodai; sukurtas ir ištirtas dešiniojo širdies skilvelio vaizdų analizės algoritmas; pasiūlyti nedidelio kontrastingumo 2D ir 3D vaizdų rekonstrukcijos metodai. Elektroninių informacinių sistemų tyrimo ir tobulinamo metu buvo atlikti tokie darbai: analizuotas pakrantės radaro modelis ir pasiūlyti duomenų sintezės algoritmai; sukurta saulės kolektorių valdymo ir statistinių duomenų surinkimo sistema; ištirti chaotiško signalo generatorių kūrimo metodai ir jų savybės. Be to, buvo apibendrinti anksčiau atliktų medicininių kompiuterinių tomogramų segmentavimo tyrimų rezultatai.
Svarbiausi rezultatai buvo skelbiami užsienio žurnaluose, tarptautinių mokslinių konferencijų darbuose, Lietuvos mokslo žurnaluose ir kituose leidiniuose. Atliekant darbą, parengta ir apginta 1 daktaro disertacija, paskelbta 11 mokslinių straipsnių, iš jų 4 moksliniai straipsniai, įrašyti į ISI WEB of Science, 7 moksliniai straipsniai leidiniuose, referuojamuose tarptautinėse duomenų bazėse.
3. Skaitinių metodų taikymas elektrodinaminiams įtaisams bei elektromagnetiniams reiškiniams modeliuoti ir tirti. Mokslo darbas vykdomas 2009–2012 m. 2010 m. užduotis: 1 potemė. Lėtinimo sistemų su periodiniais netolygumais modelių sudarymas ir savybių tyrimas; Normaliųjų bangų mikrojuostelinėje daugialaidėje linijoje tyrimas taikant momentų metodą; Mikrojuostelinių trumpiklių įvertinimas meandrinės vėlinimo linijos modelyje; Lygiagrečiojo algoritmo mikrojuostelinių daugialaidžių linijų analizei kvazi-TEM artiniu sudarymas; 2 potemė. Išnagrinėti iš dipolinio stiklo pagaminto atvirojo cilindrinio bangolaidžio dispersines charakteristikas; 3 potemė. Girotropinių puslaidininkinių bangolaidžių dispersinių charakteristikų tyrimas. Vadovas – V. Urbanavičius. Vykdytojai: S. Štaras, J. Skudutis, L. Nickelson, R. Martavičius, V. Urbanavičius, V. Mališauskas, A. Gurskas, A. Geižutis, V. Daškevičius, D. Seliuta, T. Burokas, R. Pomarnacki, A. Katkevičius, A. Krukonis, D. Plonis, Š. Mikučionis, V. Zlosnikas.
Pagrindiniai 2010 m. darbo tikslai: 1 potemė. Sudaryti matematinius modelius ir tirti nereguliarias lėtinimo sistemas. 2 potemė. Išnagrinėti iš dipolinio stiklo pagaminto atvirojo cilindrinio bangolaidžio dispersines charakteristikas. 3 potemė. Išspręsti difrakcinį elektrodinaminį uždavinį – apskaičiuoti moduliuoto videoimpulsais elektromagnetinio lauko išsisklaidymą širdies modelyje. Atlikti keraminio apskritojo strypinio SiC bangolaidžio, elektrodinaminę analizę.
Darbo rezultatai: 1 potemė. Nagrinėta periodinių netolygumų įtaka ilgųjų linijų ir spiralinių sistemų savybėms. Parodyta, kad dėl periodinių netolygumų susidaro užtvarinės juostos – linijos ir lėtinimo sistemos įgyja užtvarinių filtrų savybes; norint gauti platesnę praleidžiamųjų dažnių juostą reikia mažinti netolygumų periodą. Ištirtos normaliųjų bangų sužadinimo ir sklidimo sąlygų keturių laidininkų MDL priklausomybės nuo linijos konstrukcinių parametrų. 2 potemė. Gautos iš dipolinio stiklo pagaminto atvirojo cilindrinio bangolaidžio dispersinės charakteristikos, temperatūrų intervale 130 ≤ T ≤ 200 K. Atrastos kelios svarbios bangolaidžių iš dipolinio stiklo savybės, kurios gali būti pritaikytos kuriant naujus mikrobangų įtaisus; 3 potemė. Išnagrinėtas bangų sklidimas n, p-InAs, n, p-InP puslaidininkiniuose ir puslaidininkiniuose-dielektriniuose bangolaidžiuose, kuriuos išilgai veikia 1 T pastovusis magnetinis srautas.

2008 m.

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiami darbai
1. Dvimatės elektroforezės gelių vaizdų parametrizavimo ir katalogavimo sistemos kūrimas. Vadovas – D. Navakauskas. Vykdytojai: R. Martavičius, A. Serackis, D. Matuzevičius.
Pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti ir ištirti dvimatės elektroforezės gelių informacinės sistemos prototipą, grindžiamą dirbtinio intelekto taikymu, siekiant kataloguoti gelių vaizdus, rasti šiuose geliuose esančius baltymus bei įvertinti ir kataloguoti baltymų parametrus. Projekto metu vykdytų darbų rezultate:
• sukurtas neuroninis baltymų pėdsakų klasifikatorius, dalinai automatizuojantis pėdsakų parametrizavimą ir didinantis teisingai atpažintų baltymų pėdsakų skaičių;
• parengtos 2ME gelių vaizdų skaitmeninimo ir registravimo rekomendacijos;
• sukurta originali etaloninio 2ME gelio vaizdo kūrimo metodika, leidžianti atstatyti parinkto 2ME gelio vaizdo skaisčio plokštuminį pasiskirstymą;
• pasiūlytas naujas, tiriamos baltymo pėdsako srities simetriškumu grįstas, markerių atrankos metodas, tiksliau įvertinantis baltymo pėdsako buvimą nagrinėjamoje srityje;
• sukurtas naujas baltymų persisotinimo 2ME gelių vaizduose paieškos ir rekonstravimo metodas, grįstas nauju trijų Gauso skirstinių modeliu, leidžiantis tiksliau apskaičiuoti baltymų pėdsakų parametrus;
• pasiūlytas varpo formos matematinis baltymo pėdsako modelis, atskleisti šio modelio privalumai įsisotinusių baltymų pėdsakams rekonstruoti ir parametrizuoti.
Sukurtų originalių intelektualiųjų modelių tinkamumas atskleistas atlikus visų Biochemijos instituto Vystimosi biologijos skyriaus Baltymų ir epigenominių tyrimų grupės sukurtų tinkamų 2ME gelių registravimą informacinėje sis­temoje ir automatinėmis priemonėmis nustačius labiausiai tikėtinų baltymų pėdsakų parametrus.
Projekto metu gauti rezultatai paskelbti daktaro disertacijoje, straipsnyje žurnale, straipsnyje tarptautinės konferencijos medžiagoje ir vadovėlio skyriuje. Taip pat projekto medžiaga skelbta trijuose pranešimuose tarptautinėse konferencijose, dviejuose žodiniuose ir dviejuose stendiniuose pranešimuose tarptautiniame seminare ir pranešime respublikinėje jaunųjų mokslininkų konferencijoje.
2. Skruzdžių kolonijų optimizavimo įgyvendinimo lauku programuojamomis loginėmis matricomis tyrimas. Vadovas – R. Martavičius. Vykdytojai: D. Navakauskas, R. Laptik, V. Arminas.
Pagrindinis šio projekto tikslas – ištirti skruzdžių kolonijų optimizavimo algoritmų įgyvendinimo naujausiomis daugialustėmis lauku programuojamomis loginėmis matricomis būdus ir galimybes. Moksliniais tyrimais siekta nustatyti, kiek tikslingas skruzdžių kolonijų optimizavimo algoritmų, taikomų vaizdams apdoroti, įgyvendinimas minėta skaitmeninių sistemų kūrimo technologija. Projekto metu vykdytų darbų rezultate:
• parodyta Microblaze programinio procesoriaus taikymo svarba;
• atskleisti skruzdžių kolonijų optimizavimo algoritmų įgyvendinimo apribojimai ir jų apėjimo, taikant pasirinktus LPLM įrenginius, galimybės;
• sukurtas originalus skruzdžių kolonijų optimizavimo algoritmas vaizdui segmentuoti ir ištirtas jo tinkamumas dvimatės elektroforezės gelių vaizdams segmentuoti;
• pasiūlyti ir ištirti du MAX-MIN skruzdžių sistemų skruzdžių pradinio dėstymo algoritmai;
• sukurta ir įgyvendinta eilė stochastinių algoritmų.
Projekto metu gauti rezultatai paskelbti dviejuose straipsniuose (ISI Web of Science) žurnale. Taip pat projekto medžiaga skelbta viename pranešime tarptautinėje konferencijoje, viename žodiniame ir viename stendiniame pranešimuose tarptautiniame seminare ir pranešime respublikinėje jaunųjų mokslininkų konferencijoje.
Užsakomieji mokslo darbai
1. Interaktyvių algoritmų, skirtų erdvinių modelių elementų identifikavimui ir jų geometriniam išlyginimui, analizė ir tyrimas. Užsakovas UAB „Elintos prietaisai“. Vadovas – A. Ušinskas. Vykdytojai: dokt. M. Paulinas, dokt. J. Rokicki, dokt. V. Matiukas ir mgr. A. Ruibys.
Trečiajame etape buvo tiriami sėkmingai antrajame etape įgyvendinti metodai taikant testus, aptartas ertmių uždengimas, papildytas bei įgyvendintas nepralaidaus dvikūgio metodas ir papildytas bei įgyvendintas Štegerio metodas. Sukurti ir įgyvendinti metodai MATLAB skriptu ir C++ kalba siekia 3000 eilučių pirminio programos teksto.
2. Kulkų pataikymo vietos koordinačių nustatymas. Užsakovas UAB „Teltonika“. Vadovas – A. Ušinskas. Vykdytojai: dokt. M. Paulinas, dokt. J. Rokicki, dokt. V. Matiukas, mgr. J. Cicėnas, mgr. T. Krištolaitis, mgr. L. Lipinskis ir mgr. B. Paulauskas.
Parengtą ataskaitą sudaro 4 pagrindinės dalys: analitinė literatūros apžvalga, technologijos taikymą ribojantys veiksniai, priedėlio dalių analizė ir priedėlio veikimo modeliavimas. Ataskaita baigiama surinktos medžiagos, sukurtų maketų ir modelių bei atliktų eksperimentų rezultatų apibendrinimu bei suformuluotomis išvadomis. Atlikta galimybių studija parodė, kad yra įmanoma nustatyti viršgarsinių kulkų pataikymo vietos koordinates panaudojant ultragarsinius jutiklius, FPGA ir matematinį kulkos skriejimo trajektorijos modeliavimą. Siekiant padidinti kulkos pataikymo vietos tikslumą, kulkos trajektorijos modelis turi įvertinti meteorologines sąlygas ir kulkos greičio lėtėjimą. Pagaminti du veikiantys maketai, kuriuose taikomos dviejų paruoštų metodų, skirtų kulkos pataikymo vietai nustatyti, kombinacijos.
3. Sistemos, skirtos žmogaus gyvybinėms veikloms analizuoti, sukūrimo galimybių studija. Užsakovas
UAB „Teltonika“. Vadovas – A. Ušinskas. Vykdytojai: dokt. M. Paulinas, dokt. J. Rokicki ir dokt. V. Vervečka.
Ataskaitoje apžvelgiamos naujausios žmogaus gyvybinėms veikloms analizuoti sistemos, jų charakteristikos ir ypatybės. Išnagrinėta mokslinė literatūra žmogaus gyvybinėms funkcijoms (širdies ritmui, kūno temperatūrai ir kraujospūdžiui) matuoti. Apžvelgti jutikliai gyvybinėms veikloms ir fiziologiniams parametrams matuoti bei mikrovaldikliai gautiems duomenims apdoroti. Atlikta analitinė literatūros apžvalga parodė galimybę sukurti bevielę jutiklių sistemą. Pasiūlyti sistemos komponentai žmogaus veikloms ir fiziologiniams parametrams registruoti: akcelerometras, širdies ritmo jutiklis, kūno temperatūros jutiklis, valdiklis ir mažos galios siųstuvas duomenims perduoti.
Kvalifikaciniai mokslo darbai
1. Elektrodinaminių įtaisų modeliavimas ir tyrimas skaitmeniniais metodais (kvalifikacinis, vykdytas 2004–2008 m.). Vadovas: prof. habil. dr. S. Štaras. Vykdytojai: Elektroninių sistemų ir Kompiuterių inžinerijos katedrų prof. habil. dr. R. Martavičius, prof. habil. dr. J. Skudutis, prof. habil. dr. L. Nickelson, doc. dr. V.Mališauskas, doc. dr. A. Geižutis, doc. dr. V. Urbanavičius, doc. dr. V. Daškevičius, doc. dr. T. Burokas, mag. R. Pomernacki.
Darbo tikslas buvo tobulinti elektrodinaminių įtaisų (vėlinimo linijų, lėtinimo sistemų, bėgančiosios bangos kreipimo sistemų, bangolaidžių) modelius, tirti jų elektromagnetinius laukus ir savybes taikant skaitmeninius metodus.
Patobulinti arba sudaryti spiralinių lėtinimo sistemų (dvipradės, kvazisimetrinės, lovelinės), meandrinių sistemų (lovelinės meandrinės, H-pavidalo) bei atvirųjų cilindrinių girotropinių bangolaidžių modeliai. Jų tyrimui taikyti daugialaidžių linijų, integralinių lygčių ir kiti skaitmeniniai metodai. Pasiūlyta panaudoti skaitmeninių metodų sinenergiją.
Patobulinta daugialaidžių linijų banginių varžų skaičiavimo programinė įranga.
Pasiūlytas ir tirtas širdies elektrodinaminis modelis.
Spręsti elektrodinaminių įtaisų taikymo klausimai. Modeliuoti procesai bėgančiosios bangos kreipimo sistemose, bėgančiosios bangos elektroninių vamzdžių signaliniuose traktuose. Nagrinėtos bėgančiosios bangos elektroninių vamzdžių ir jų signalinių traktų dinaminių charakteristikų tobulinimo galimybės.
Darbo rezultatai periodiškai buvo pristatomi respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose. Svarbiausieji rezultatai buvo skelbiami užsienio žurnaluose, tarptautinių mokslinių konferencijų darbuose, Lietuvos mokslo žurnaluose ir kituose leidiniuose. Paskelbti 36 moksliniai straipsniai, iš jų 10 straipsnių, įrašytų į ISI WEB of Science, 16 mokslinių straipsnių – leidiniuose, referuojamuose ISI ir kitose tarptautinėse duomenų bazėse. Atliekant darbą, parengta ir išleista monografija parengta ir apginta daktaro disertacija. Sukauptas įdirbis panaudotas rengiant mokomąją knygą magistrantams.
2. Skaitinio intelekto technologijų signalų apdorojime tyrimas (kvalifikacinis). 2008 m. užduotis: Skaitinio intelekto technologijų signalų apdorojime analitinė apžvalga. Darbas vykdomas 2008–2012 m. Vadovas – D. Navakauskas. Vykdytojai: R. Pupeikis, A. Montvilas, R. Kvedaras, R. Leonavičius, V. Malinauskas, G. Tamulevičius, A. Serackis, R. Laptik, D. Matuzevičius, E. Ivanovas.
Apžvelgtos trys pagrindinės skaitinio intelekto technologijos: dirbtinių neuronų tinklai, neraiškioji logika ir evoliuciniai skaičiavimai. Nagrinėti skaitinio intelekto matematiniai modeliai ir jų taikymai signalams apdoroti. Didžiausias dėmesys skirtas skruzdžių kolonijų optimizavimui – mokslo sričiai, tiriančiai tikrų skruzdžių kolonijų elgsena pagrįstas dirbtines sistemas, kurios naudojamos sprendžiant diskrečiosios optimizacijos problemas. Tai palyginti jauna (vystoma tik 15 metų) mokslo sritis, tačiau pastaraisiais metais sulaukusi didelio dėmesio. Šiuo metu skruzdžių kolonijų optimizavimo algoritmų taikymas yra pripažintas ypač sėkmingu tokiose srityse kaip: mobiliojo ryšio paslaugų maršrutizavimas, automobilių ir lėktuvų veiksmų planavimas, vieno ar kelių procesų kompiuterinėse sistemose organizavimas. Vaizdų apdorojimo srityje skruzdžių kolonijų optimizavimo algoritmai mažai taikyti, todėl visiškai neištirtos šių algoritmų galimybės. Pirmieji tyrimų rezultatai rodo, kad skruzdžių kolonijų optimizavimo technologija gali būti sėkmingai taikoma sudėtingų dvimačių vaizdų segmentavimo uždaviniuose.
3.Vaizdų skaitmeninio apdorojimo technologijų tobulinimas (kvalifikacinis). 2008 m. užduotis. Trimačių medicininių vaizdų sukūrimo galimybių tyrimas. Darbas vykdomas 2005–2009 m. Vadovas – R. Martavičius. Vykdytojai: Vykdytojai: prof. habil. dr. R. Martavičius, prof. habil. dr. R. Kirvaitis, doc. dr. A. Gurskas, doc. dr. A. Ušinskas, doc. dr. A. Jurjevas, doc. dr. D. Miniotas, doc dr. D. Seliuta, dokt. D. Mateika, dokt. K. Bartnykas, dokt. M. Paulinas, dokt. J. Rokicki, dokt. V. Matiukas.
Tyrimai buvo vykdomi trimis kryptimis: analizuojami ir tobulinami trimačių vaizdų apdorojimo metodai; tiriami mediciniai vaizdai ir tobulinamos jų apdorojimo technologijos; tiriamos galimybės fiksuoti ir registruoti žmogaus žvilgsnį.
Analizuojant ir tobulinant trimačių vaizdų apdorojimo metodus, buvo atlikti tokie darbai: ištirtas erdvinio paviršiaus taškų rinkinio apdorojimas; pasiūlyta trimačio aneurizmos vaizdo taškų modelio sudarymo metodika.
Medicinių vaizdų tyrimo ir jų apdorojimo technologijų tobulinimo metu buvo atlikti tokie darbai: atlikta kraujagyslių srities išskyrimo iš magnetinio rezonanso angiogramų apžvalga; sukurtas kraujagyslių segmentavimo vaizduose algoritmas; pasiūlytas ir ištirtas žmogaus smegenų atvaizdų žingsninis skeletizavimo algoritmas; pritaikytas Harris’o ir Plessey’jaus kampų aptikimo algoritmas dideliems vaizdams sudaryti.
Žmogaus žvilgsnio fiksavimo ir registravimo tyrimo metu buvo: pasiūlytas palengvintas būdas akių reakcijai į dvimačius dinaminius stimulus vizualizuoti; pasiūlytas bendras duomenų formatas ir sukurta lanksčios architektūros programinė įranga akių reakcijai registruoti.
Be to buvo apibendrinti anksčiau atlikti specialios paskirties dokumentų bendro kūrimo ir naudojimo elektroninės sistemos tyrimai . Darbo tema paskelbti 8 straipsniai ir padaryta 11 pranešimų mokslinėse konferencijose.
4. Galvos kompiuterinių tomogramų bei magnetinio rezonanso vaizdų apdorojimas ir analizė. (kvalifikacinis) 2008 m. užduotis. Medicininių vaizdų segmentavimo metodų tyrimas. Darbas vykdomas 2007-2009 m. Vadovas – prof. habil. dr. R. Martavičius.Vykdytojai: prof. habil. dr. R. Martavičius, doc. dr. E. Žitkevičius.
Sukurta metodika ir algoritmas, skirtas išeminio insulto srities aptikimui kompiuterinėse tomogramose, taikant Haaro vilnelių analizę įvairiuose masteliuose; metodo pagrindą sudaro apytikslis srities aptikimas žemojo dažnio filtru apdorotuose vaizduose ir palaipsninis jos tikslinimas, pereinant prie smulkiųjų mastelių; metodika pasiteisino, kai insulto sritis yra izoliuota nuo įprastinių tamsių smegenų sričių ir yra palyginti didelė; analizuoti vaizdai, turintys periodines vaizdo sritis; siekiant aptikti periodines vaizdo sritis ir jų fragmentus, kuriuose periodiškumas yra sutrikęs, buvo pritaikyti Furjė ir vilnelių spektrai; parodyta, kad tolydžioji vilnelių transformacija lyginant su diskrečiąja, leidžia tiksliau lokalizuoti periodiškumo nuokrypius; sudaryta metodika kraujagyslių sričių aptikimui magnetinio rezonanso angiogramose, pagrįsta Haaro vilnelių spektro analize; parodyta, kad kraujagyslių sritys smegenų srities fone atsispindi kaip nestacionarūs vaizdo fragmentai, kuriuos atitinka palyginti dideli vilnelių koeficientai.
Be to, darbo tema paskelbti 2 straipsniai ir padarytas 1 pranešimas mokslinėje konferencijoje.

2007 m.

1. Elektrodinaminių įtaisų modeliavimas ir tyrimas skaitmeniniais metodais (kvalifikacinis ). Vadovas – S.Štaras. Vykdytojai: prof. habil. dr. Julius Skudutis, prof. habil. dr. Romanas Martavičius, doc. dr. Algirdas Seilius, doc. dr. Vacius Mališauskas, doc. dr. Vytautas Urbanavičius, doc. dr. Vladislavas Daškevičius, habil. dr. Liudmila Nickelson, dr. Andrejus Geižutis, dr. Kęstutis Breivė, dr. Tomas Burokas, Valerijus Zlosnikas
Skaitmeniniai metodai taikyti elektrodinaminių įtaisų ir elektromagnetinių procesų tyrimui.
Nagrinėta kvazisimetrinės spiralinės kreipimo sistema, skirta plačiajuosčiam elektroniniam vamzdžiui, kuris leidžia matuoti momentines įtampų vertes kompensaciniu būdu. Sistema sudaryta iš dviejų spiralių ir ekranų. Viena spiralė atlieka bėgančiosios bangos kreipimo sistemos lėtinimo elektrodo vaidmenį. Kitos spiralės vijos trumpai sujungtos. Ji gali būti panaudota kaip kompensacinės įtampos elektrodas. Tirta trumpai sujungtų vijų įtaka kvazisimetrinės kreipimo sistemos lėtinimo koeficientui, įėjimo varžai ir sistema sklindančios bangos slopinimui. Parodyta, kad dėl trumpai sujungtų vijų padidėja kvazisimetrinės spiralinės kreipimo sistemos lėtinimo koeficientas ir įėjimo varža žemųjų dažnių srityje. Didėjant dažniui trumpai sujungtų vijų įtaka mažėja, nes silpnėja elektromagnetinis ryšys tarp spiralės ir trumpai sujungtų vijų. Dėl nuostolių trumpai sujungtose vijose padidėja slopinimas kvazisimetrinėje sistemoje. Trumpai sujungtų vijų įtaka slopinimui tuo didesnė, kuo didesnės vijų varžos ir kuo stipresnis elektromagnetinis ryšys tarp spiralės ir trumpai sujungtų vijų.
Apibendrinti iki šiol atlikti girotropinių (pastoviojo išilginio magnetinio lauko veikiamų feritinių, sluoksniuotųjų feritinių-dielektrinių ir puslaidininkinių) bangolaidžių tyrimai. Rezultatai pateikti VGTU leidyklos „Technika“ 2007 m. išleistoje monografijoje „Atvirieji cilindriniai girotropiniai bangolaidžiai“ lietuvių kalba (248 p., 15,5 sp. l.). Numatytos feritinių-dielektrinių ir puslaidininkinių, bangolaidžių detalesnių tyrimų perspektyvos, su orientacija į platesnį dažnių diapazoną, didesnę laisvųjų krūvininkų koncentraciją puslaidininkiniuose bangolaidžiuose ir įvairių tipų bangų elektromagnetinių laukų struktūros skerspjūvyje skaičiavimus.
2. Vaizdų skaitmeninio apdorojimo technologijų tobulinimas (kvalifikacinis). Vadovas – prof. habil. dr. R. Martavičius. Vykdytojai: prof. habil. dr. R. Kirvaitis, prof. habil. dr. A. J. Galdikas, doc. dr. A. Gurskas, doc. dr. A. Ušinskas, doc. dr. A. Jurjevas, doc. dr. D. Miniotas, doc dr. D. Seliuta, doc. dr. E. Žitkevičius, dokt. D. Grigaitis, dokt. D. Mateika, dokt. L. Mockus, dokt. K. Bartnykas, dokt. M. Paulinas, dokt. J. Rokicki
Tyrimai buvo vykdomi trimis kryptimis: analizuojami ir tobulinami vaizdų apdorojimo metodai; tiriami mediciniai vaizdai ir tobulinamos jų apdorojimo technologijos; žmogaus žvilgsnio fiksavimo ir registravimo tyrimas.
Analizuojant ir tobulinant vaizdų apdorojimo metodus, buvo atlikti tokie darbai: genetinių algoritmų taikymo vaizdų apdorojime apžvalga; vaizdo kontrasto gerinimas, taikant genetinius algoritmus; vaizdų glaudinimo algoritmų analizė ir įvertinimas; vaizdo interpoliavimo metodų tyrimas ir įvertinimas; klasterizavimo metodų taikymo vaizdų apdorojime tyrimas.
Medicinių vaizdų tyrimo ir jų apdorojimo technologijų tobulinamo metu buvo atlikti tokie darbai: kepenų srities atpažinimas kompiuterinėse tomogramose; sukurtas žmogaus smegenų kraujagyslių vaizdų skeletizavimo algoritmas ir ištirtas kraujagyslių tinklo skeletizavimas magnetinio rezonanso angiogramose; pjūvio paieškos grafe metodu ištirtas vaizdų segmentavimas; pasiūlyti metodai naujų pjūvių neuro- ir kardiotomogramose sukurti; angiogramų atvaizduose pasiūlyta kraujagysles aproksimuoti kreive ir pasiūlytas metodas kampui tarp aneurizmos ir ją maitinančios kraujagyslės nustatyti.
Žmogaus žvilgsnio fiksavimo ir registravimo tyrimas metu buvo ištirtas žvilgsnio atpažinimo ir apdorojimo duomenų universalus formatas ir klasterinių algoritmų taikymas atpažinto žvilgsnio krypties vizualizavimui.
Be to, buvo apibendrinti anksčiau atlikti tyrimai kompleksinių metodų taikymo medicinos atvaizdams apdoroti ir medicininių vaizdų analizės bei tyrimo spektriniais metodais srityje.
3. Netiesinio skaitmenini ų signalų apdorojimo technologijų tobulinimas (kvalifikacinis ). Vadovas – D. Navakauskas. Vykdytojai: doc. dr. Š. Paulikas, doc. dr. A. Lipeika, doc. dr. A. M. Montvilas, doc. dr. R. Pupeikis, dr. R. Leonavičius, dr. R. Kvedaras, asist. V. Malinauskas, asist. G. Tamulevičius, dokt. A. Serackis, dokt. R. Laptik, dokt. D. Matuzevičius
Trijų metų bėgyje 12 asmenų kolektyvas paskelbė habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalgą, dvi daktaro disertacijas ir 38 mokslines publikacijas, perskaitė 39 pranešimus tarptautinėse bei Lietuvos konferencijose. Galima būtų išskirti šiuos esminius rezultatus: 1. Išspręsta melizmų sintezės taikant dirbtinius neuronų tinklus problema. Sukurta originali melizmų sintezės metodika leidžianti taikyti naujai sukurtą apibendrintą melizmos modelį. Eksperimentiškai patvirtintas šios metodikos tinkamumas vieno atlikėjo melizmų sintezei; 2. Pagerintas kalbos atpažinimo sistemų atsparumas triukšmams, kanalo iškraipymams ir įrašymo aplinkos poveikiui. Tyrimo metu nustatyta, kad formantinių požymių išskyrimui geriausiai tinka suskaldytas Levinsono algoritmas; 3. Išspręsta baltymų pėdsakų, esančių dvimatės elektroforezės gelių vaizduose, modeliavimo problema. Pasiūlyti originalūs tikslesni už analogus baltymų pėdsakų matematiniai modeliai bei jų taikymo algoritmai; 4. Sukurta sparčiųjų SAK dinaminių parametrų tyrimo įrenginio struktūrinė schema. Jos pagrindu sukurtas tiriamojo signalo apdorojimo skaitmeniniais metodais algoritmas ir sukurta apdorojimo programinė įranga LabView paketu. Parodyta, kad naudojant skaitmeninį signalų apdorojimą galima ženkliai pagerinti sukurto įrenginio metrologines charakteristikas; 5. Pasiūlyti uždarojo ciklo sistemų parametrų įvertinimo pagal įėjimo-išėjimo stebėjimus metodai, kai sistemos išėjime veikia adityvusis triukšmas su atsitiktiniais impulsais. Parodyta, kad minėti metodai priklauso robastinių M- ir GM- metodų klasei. Parodyti GM-algoritmų įverčių pranašumai.
4. Interaktyvių algoritmų, skirtų erdvinių modelių elementų identifikavimui ir jų geometriniam išlyginimui, analizė ir tyrimas. Užsakovas UAB „Elintos prietaisai“. Vadovas – A. Ušinskas. Vykdytojai: dokt. M. Paulinas, dokt. J. Rokicki, dokt. V. Matiukas ir mgr. A. Ruibys.
Projekto paskirtis yra atlikti interaktyvių algoritmų, skirtų erdvinių modelių elementų iden­tifikavimui ir jų geometriniam išlyginimui, analizę bei tyrimą. Svarbiausi projekto tikslai buvo nustatyti vokselių aibę iš dvimačių vaizdų rinkinio ir nustatyti erdvinio objekto paviršių iš gautos vokselių aibės.
Projektas vykdomas nuo 2007 metų liepos mėnesio iki 2008 metų vasario mėnesio. 2007 metais buvo numatyta pateikti ataskaitą už analitinės literatūros apžvalgą, vokselių aibės nustatymo iš vaizdų rinkinio tema ir paviršiaus nustatymo iš vokselių aibės tema.
2007 metais numatyti darbai buvo sėkmingai atlikti. Detaliai išnagrinėti įvairūs interaktyvūs algoritmai, skirti erdvinių modelių elementų identifikavimui ir jų geometriniam išlyginimui. Sukurtos ir įgyvendintos 5 naujos technologijos, kurios yra skirtos nustatyti erdvinio objekto paviršių, nustatyti lazerio liniją taikant Štegerio ir išvestinių metodus, išlyginti ir filtruoti nuskenuoto objekto paviršius.
Darbo metu buvo sukurtas daugiau nei 3 tūkstančiai eilučių išeities kodas, parengti 2 mokslo straipsniai anglų k. Į mokslo žurnalą, kuris yra įtrauktas į mokslo ir studijų departamento patvirtintą sąrašą.

2006 m.

1. Elektrodinaminių įtaisų modeliavimas ir tyrimas skaitmeniniais metodais (kvalifikacinis). Vadovai – prof. habil. dr. S. Štaras ir prof. habil. dr. R. Martavičius.Vykdytojai: Vykdytojai: prof. habil. dr. R. Kirvaitis, prof. habil. dr. J. Skudutis, doc. habil. dr. L. Nickelson, doc. dr. V. Urbanavičius, doc. dr. A. Gurskas, doc. dr. V. Mališauskas, doc. dr. A. Jurjevas, doc. dr. A. Geižutis, doc. dr. V. Daškevičius, dokt. T. Burokas.
Sudaryti nevienalyčių spiralinių ir meandrinių lovelinių sistemų modeliai ir palygintos nevienalyčių ir vienalyčių spiralinių ir meandrinių sistemų charakteristikos. Nagrinėtos galimybės taikyti MicroWave Studio paketą meandrinių lėtinimo sistemų savybėms tirti. Nagrinėtos girotropinių (puslaidininkinių ir sluoksniuotųjų feritinių-dielektrinių) bangolaidžių savybės. Rezultatai apibendrinti parengtoje monografijoje, kuri pateikta redagavimui. Tirtas mikrobangų impulsų sklidimas trimačiame širdies modelyje. Širdis modeliuota sudėtingos formos paviršiumi, kurio viduje yra dvi skirtingų matmenų ir formos ertmės, analogiškos širdies kairiajam ir dešiniajam prieširdžiams bei skilveliams. Skaičiuojant laikyta, kad šias ertmes užpildo terpė, turinti elektrofizikinių kraujo parametrų vertes. Visą kitą modelio tūrį užimanti terpė turi širdies raumens – miokardo parametrų vertes. Kraštiniam uždaviniui spręsti panaudotas singuliarinių integralinių lygčių metodas.
2. Vaizdų skaitmeninio apdorojimo technologijų tobulinimas (kvalifikacinis). Vadovas – prof. habil. dr. R. Martavičius. Vykdytojai: prof. habil. dr. R. Kirvaitis, doc. dr. A. Gurskas, doc. dr. A. Ušinskas, doc. dr. A. Jurjevas, j.m.d. dokt. E. Žitkevičius, dokt. D. Grigaitis, dokt. D. Mateika, dokt. L. Mockus, dokt. K. Bartnykas.
Žmogaus galvos smegenų kompiuterinių tomogramų ir ongiogramų apdorojimo metodų tyrimai buvo vykdomi tokiomis kryptimis: kaukolės srities atpažinimo, kraujagyslių srities atpažinimo, aneurizmos srities formos atpažinimo ir aneurizmos srities parametrų nustatymo. Tyrimo metu parinktas metodas žmogaus galvos kontūrui tomogramoje atpažinti, parikti filtrai magnetinio rezonanso angiograminiams vaizdams apdoroti, sukurtas kraujagyslių skeletavimo būdas, sukurtas ir įgyvendintas būdas matematiškai aprašyti tomogramose matomas galvos kraujagysles, ištirtos galimybės sumažinti tomogramų matmenis, sukurtas ir įgyvendintas aneurizmos aproksimavimo elipsoidu metodas leidžiantis nesunkiai apskaičiuoti reikalingus aneurizmos parametrus.
3. Netiesinio skaitmeninių signalų apdorojimo technologijų tobulinimas (kvalifikacinis). Vadovai – prof. dr. D.Navakauskas, doc. dr. Š. Paulikas. Vykdytojai: doc. dr. A. M. Montvilas, doc. R. Kvedaras, doc. dr. A. Lipeika, doc. dr. R. Pupeikis, asist. V. Malinauskas, dokt. R. Leonavičius, dokt. A. Serackis, dokt. R. Laptik, dokt. D. Matuzevičius.
Pasiūlyta tiesinės prognozės metodo modifikacija įvertinanti greitą pagrindinio tono kitimą ir tinkanti melizmų analizei. Sukurta originali melizmų sintezės metodika leidžianti taikyti apibendrintą melizmos modelį bei paremta dvikrypčiu apdorojimu taikant dainos aproksimuotas pagrindinio tono ir intensyvumo charakteristikas, originalų gerklų signalo fragmentą ir tiesinės prognozės koeficientus. Sukurti originalūs foršlago, grupeto, mordento ir trelės matematiniai modeliai tinkami melizmoms sintezuoti, pasiūlyti jų minimalūs dydžiai bei eksperimentų metu rastos modelių parametrų reikšmės: foršlago pagrindinio tono modeliavimui reikia adalina tinklo, o intensyvumo, bei visų kitų melizmų tiek intensyvumui tiek ir pagrindiniam tomui modeliuoti reikia daugiasluoksnio perceptrono.

2005 m.

  
1. Elektrodinaminių įtaisų modeliavimas ir tyrimas skaitmeniniais metodais (kvalifikacinis). Vadovai – prof. habil. dr. S. Štaras ir prof. habil. dr. R. Martavičius.Vykdytojai: Vykdytojai: prof. habil. dr. R. Kirvaitis, prof. habil. dr. J. Skudutis, doc. habil. dr. L. Nickelson, doc. dr. V. Urbanavičius, doc. dr. A. Gurskas, doc. dr. V. Mališauskas, doc. dr. A. Jurjevas, doc. dr. A. Geižutis, doc. dr. V. Daškevičius, dokt. T. Burokas.
Darbo tikslas 2005 m. buvo tobulinti elektrodinaminių sistemų modelius. Tirtų įtaisų modeliams sudaryti taikytas daugialaidžių linijų metodas. Įtaisų analizei taikyti skaitmeniniai metodai bei automatizuotos analizės ir projektavimo programų paketai. Sudaryti nevienalyčių lovelinių lėtinimo ir kreipimo sistemų modeliai, kuriuose panaudotos daugialaidžių linijų atkarpos. Išvestos dispersinių lygčių ir banginių varžų išraiškos. Apskaičiuotos ir palygintos vienalyčių ir nevienalyčių lovelinių sistemų charakteristikos. Kai kurių lovelinių sistemų charakteristikų skaičiavimui taikytas kompanijos CST programų paketas Microwave Studio. Siekiant atskleisti oscilografinių bėgančiosios bangos elektroninių vamzdžių ir jų signalinių traktų spartos didinimo rezervus, apžvelgtos priežastys, dėl kurių bėgančiosios bangos elektroniniuose oscilografuose atsiranda tiriamųjų signalų iškraipymų ir prietaisų sparta būna ribota. Nagrinėtos bėgančiosios bangos elektroninių vamzdžių pereinamųjų charakteristikų formos ir kilimo trukmės priklausomybes nuo zonduojančio įtampos šuolio, jo poliškumo, pradinio poslinkio įtampos ir kreipimo sistemos tipo. Sudarytas nesimetrinis trimatis širdies modelis. Skaitmeniniu metodu ištirtas mikrobangos elektrinis laukas. Tyrimui taikytas singuliariųjų integralinių lygčių metodas.
2. Netiesinio skaitmeninių signalų apdorojimo technologijų tobulinimas (kvalifikacinis). Vadovai – doc. dr. D. Navakauskas, doc. dr. Š. Paul ikas. Vykdytojai: prof. dr. A. Lipeika, doc. dr. A. M. Montvilas, doc. dr. R. Pupeikis, asist. V. Malinauskas, dokt. R. Kvedaras, dokt. R. Leonavičius, dokt. A. Serackis, dokt. R. Laptik.
Tirtas kalbos signalo, iškraipyto impulsiniu triukšmu arba iškritimu, atkūrimo metodas, naudojantis priegaidės modelį. Eksperimentais patvirtintas tirto metodo tinkamumas skardaus kalbos signalo atkūrimui. Pasiūlytas pastarojo metodo taikymas kalbos signalo atpažinimui pagerinti. Sukurtas formantinių požymių išskyrimo metodas bei programinė įranga, siekiant pagerinti kalbos atpažinimo sistemų darbingumą, pradėti formantinių požymių išskyrimo eksperimentai. Ištirtas Sammono vienalaikio netiesinio atvaizdavimo plokštumoje atvaizdavimo procesas ir pasiūlytas nuoseklaus atvaizdavimo metodas optimalioms pradinėms sąlygoms nustatyti. Tirti optoelektroniniai analoginiai-skaitmeniniai keitikliai su trukmės plėtikliais ir nustatyta, kad plėtikliai potencialiai leidžia skaitmeninti mikrobangų ir milimetrinių bangų diapazono signalus. Tirta dviejų kamerų tarpusavio padėties įtaka trimačių vaizdų rekonstrukcijai. Ištirta objekto stebėjimo kamera kampo įtaka būdingųjų bei vienodų taškų paieškai vaizde. Atliktas mažų varžos pokyčių matavimo naudojant srovės šaltinius netiesiškumo tyrimas ir netiesiškumo vengimo priemonių modeliavimas.
3. Vaizdų skaitmeninio apdorojimo technologijų tobulinimas (kvalifikacinis). Vadovas – prof. habil. dr. R. Martavičius. Vykdytojai: prof. habil. dr. R. Kirvaitis, doc. dr. V. Mališauskas, doc. dr. A. Ušinskas, jaunesn. mokslo darbuot. dokt. E. Žitkevičius, dokt. D. Grigaitis, dokt. D. Mateika
Atlikta literatūros analizė vaizdų skaitmeninio apdorojimo technologijų klausimais. Analizuotas insulto srities erdvinis vaizdas, sukurti jo matematiniai modeliai, ištirti dirbtinės aneurizmos bandomieji modeliai, pradėta virtualios aneurizmos modelio analizė, atlikta aneurizmos sričių angiogramose analizė, ištirti skaitmeninio modelio atvaizdavimo kūrimo būdai, išnagrinėta Pixie programinė įranga ir OpenGL biblioteka, sukurtas ir įgyvendintas įrankis rezultatų peržiūrai trimatėje erdvėje.
4. Automatinė žmogaus galvos smegenų ischeminio insulto analizė kompiuterinės tomogramos pjūviuose ( Tarptautinės Europos plėtros inovacijų ir bendradarbiavimo programa „EUREKA“ . Projektą remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.) Vadovas – R. Martavičius. Vykdytojai: R. Kirvaitis, M. Meilūnas, A. Krylovas, A. Ušinskas, R. A. Dobrovolskis, V. Gaigalaitė, D. Grigaitis, E. Žitkevičius, L. Mockus.
Užbaigtas ischeminio insulto srities atpažinimo efektyvumo tyrimas, atlikta insulto srities erdvinio vaizdo analizė ir sukurti matematiniai modeliai, užbaigta algoritmų plėtotė ir sukurta demonstracinė programos versija, kuri perduota komercializavimui AB „Alna“. Pagrindiniai tyrimų rezultatai yra – atpažinimo efektyvumo tyrimas; sukurta ir eksperimentiškai pagrįsta efektyvumo vertinimo metodika; sukurtas galvos kaulinės srities modelis, galvos smegenų srities matematinis modelis ir simetrijos plokštumos modelis. Prieita išvados, kad vidurkio ir deviacijos metodas yra taikytinas automatiniam insulto srities atpažinimui.
5.  Žmogaus galvos kraujagyslių aneurizmos srities analizė angiogramose ( Tarptautinės Europos plėtros inovacijų ir bendradarbiavimo programa „EUREKA“ . Projektą remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.) Vadovas – A. Ušinskas. Vykdytojai: R. Kirvaitis, R. Martavičius, D. Navakauskas, M. Meilūnas, E. Barkauskas, V. Gaigalaitė, R. A. Dobrovolskis, A. Laurinavičius, E. Žurauskas, J. Ušinskienė, D. Grigaitis, E. Žitkevičius, L. Mockus, K. Bartnykas.
Sukurti ir pagaminti dirbtinės aneurizmos bandomieji modeliai. Kuriant dirbtinės aneurizmos modelius, buvo parinkta ir įvaldyta modelio gamybos technologija, atlikti bandinių tyrimai ir išsami jų analizė, suformuluoti techniniai reikalavimai modelio komponentėms – vaškui ir silikonui. Sukurtas ir pradėtas tirti virtualios aneurizmos modelis. Gauti virtualių kraujagyslių skeletai, parinkta metodika virtualių aneurizmų lokalizacijos radimui, pasirinktas būdas aneurizmos srities paviršiaus aprašymui bei aneurizmos srities geometrinių matmenų apskaičiavimui. Analizuotas sukurtos virtualios aneurizmos modelis, atlikta aneurizmos sričių angiogramose analizė keturiais metodais. Įrodyta, kad geri rezultatai pasiekiami panaudojus modifikuoto vidurkio metodą. Ištirti skaitmeninio modelio kūrimo metodai. Sukurtas skaitmeninis angiogramų modelis, atlikta angiogramų analizė ir filtravimas, nustatyti kvazisimetrijos parametrai. Sukurta metodika kaip panaikinti angiogramose aptiktą skaisčio gradientą, nepageidaujamus artefaktus ir triukšmus. Taikant sukurtą skaisčio histogramos glotninimą ir trikampio metodą, sukurta metodika aplinkinių palei kraujagysles audinių eliminavimui angiogramose.

2004 m.

  
1. Elektrodinaminių įtaisų modeliavimas ir tyrimas skaitmeniniais metodais (kvalifikacinis). Vadovai: S. Štaras ir R. Martavičius. Vykdytojai: R. Kirvaitis, J. Skudutis, V. Urbanavičius, A. Gurskas, A. Jurjevas, A. Geižutis, V. Daškevičius, T. Burokas.
Kvalifikacinio mokslinio darbo tikslas buvo tobulinti elektrodinaminių įtaisų modelius, tirti jų elektromagnetinius laukus ir savybes taikant skaitmeninius metodus. Vykdant darbą, buvo apžvelgti nauji mokslo darbai ir publikacijos. Nagrinėtos skaitmeninių metodų taikymo elektrodinaminių sistemų analizei galimybės. Patobulinti dvipradės spiralinės kreipimo sistemos ir kitų nevienalyčių spiralinių ir meandrinių vėlinimo ir lėtinimo įtaisų modeliai. Darbo rezultatai aprobuoti tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse konferencijose. Jose padaryti 5 moksliniai pranešimai. Rezultatai apibendrinti moksliniuose straipsniuose: 4 moksliniai straipsniai paskelbti užsienio žurnaluose ir tarptautinių konferencijų darbuose, 2 straipsniai Lietuvos moksliniuose žurnaluose.
2. Vaizdo ir garso signalų skaitmeninio apdorojimo technologijų tobulinimas (kvalifikacinis). Vadovai: D. Navakauskas ir Š. Paulikas. Vykdytojai: A. Lipeika, A. Montvilas, R. Pupeikis, V. Mališauskas, A. Ušinskas, V. Malinauskas, G. Tamulevičius, E. Žitkevičius, R. Leonavičius, A. Serackis, R. Kvedaras, D. Grigaitis.
Sukurta multidažninė schema skardiesiems kalbos signalams restauruoti, kuri naudoja lygiagretųjį signalo apdorojimą ir turi paprastesnę neiteracinę struktūrą. Sukurta atskirų žodžių atpažinimo sistema skirta pavienių žodžių atpažinimui stebėti. Sistemoje panaudoti originalūs žodžio ribų nustatymo ir mokymo metodai, leidžiantys padidinti atpažinimo tikslumą. Atlikti vaizdų atpažinimo metodų skirtų, ischeminio insulto sričiai išskirti tomogramoje, tyrimai. Tinkamiausiais metodais pripažinti skaisčio matricos, histogramos ir vilnelių metodai. Automatiniam išeminio insulto atpažinimo metodo patikimumas įvertintas Vilniaus radiologijos skyriaus Santariškių klinikos medikų. Papildomai ištyrus per 800 apdorotų vaizdų, paaiškėjo, kad pasiūlytoji metodika ne tik nustato galvos smegenų vingių sritis, bet ir fiksuoja išeminio insulto sričių pakraščius. Eksperimentiškai įrodyta, jog vilnelių pakeitimas, kaip laikinis dažninis metodas, gali būti pritaikytas ischeminio insulto nustatymui. Netiesinių Hameršteino sistemų su netiesiškumu, aprašomu atkarpomis tiesine funkcija, modeliavimo bei parametrinio identifikavimo tyrimų rezultatai parodė pasiūlyto identifikavimo metodo efektyvumą. Sukurtas paieškos algoritmas automobilio valstybinio registracinio numerio padėčiai nuotraukoje nustatyti. Išskirti trys pagrindiniai uždaviniai konstrukcijų būsenų identifikavimo sistemai bei apibrėžti reikalavimai šių uždavinių sprendimui. Reikalavimai sudaryti atsižvelgiant į reikalaujamą sistemos patikimumą, spartą bei siekiant užtikrinti mažas sistemos diegimo investicijas bei paprastą ir pigią jos eksploataciją.
3. Vinerio modelių iteracinis identifikavimas (stažuotės mokslinis darbas pagal Švedijos Instituto finansuojamos The New Visby programos projektą „Netiesinis dinaminių signalų apdorojimas: Formavimas doktorantų ir mokslo daktarų studijų programos“). Vadovas: D. Navakauskas. Vykdytojai: M. Enqvist, R. Pupeikis, Š. Paulikas.
Darbo tikslas buvo išnagrinėti iteracinių algoritmų taikymo aspektus siekiant identifikuoti Vinerio (Wiener) tipo netiesinius dinaminius modelius. Pasirinktas sunkiausiai sprendžiamas uždavinys, kai manoma, jog Vinerio modelyje egzistuoja abu triukšmo šaltiniai: proceso bei matavimo. Darbo metu teoriškai nagrinėtas tikėtinumo maksimizavimo algoritmo taikymas Vinerio modelio identifikavimui. Tyrimų metu, keičiant proceso bei matavimų triukšmų intensyvumus, taikyti bei palyginti keletas iteracinių identifikavimo algoritmų.
4. Automatinė žmogaus galvos smegenų ischeminio insulto analizė kompiuterinės tomogramos pjūviuose ( Tarptautinės Europos plėtros inovacijų ir bendradarbiavimo programa „EUREKA“ . Projektą remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Vadovas R. Martavičius. Vykdytojai: R. Kirvaitis, A. Ušinskas, E. Žitkevičius, D. Grigaitis, L. Mockus, R. A. Dobrovolskis, V. Gaigalaitė, R. Čiegis, M. Meilūnas, A. Krylovas, O. Suboč, O. Štikonienė, M. Baravykaitė, A. Jakušev, G. Šilko.
Atlikti tik išeminio insulto srities tomogramose analizė ir visos tomogramos apdorojimo tyrimai bei insulto srities erdvinio vaizdo analizės ir algoritmų plėtotės, bei išlygiagretinimo tyrimai. Analizuojant insulto sritį, buvo ištirtos vilnelių, atsitiktinių Gauso Markovo laukų ir spektrų panaudojimo galimybės insulto sričiai atpažinti. Visos tomogramos apdorojimo tyrimo metu buvo ištirtas tomogramų filtravimas ir jų segmentavimas. Ištyrus tomogramų filtravimą, buvo sukurtas metodas ir programinė įranga automatiniam simetrijos ašies suradimui, sudarytos metodikos simetriniam filtravimui ir filtravimui, taikant tiesinę bei netiesinę difuziją. Ištyrus tomogramų segmentavimą, buvo sukurtos metodikos ir programinė įranga smegenų sričių vingiams aptikti ir dvimačių figūrų skeletizacijai atlikti. Pradėti nauji insulto srities erdvinio vaizdo analizės bei išlygiagretinimo algoritmų tyrimai.

2002 m.

  
1. Skaitmeninių metodų taikymas elektromagnetinių laukų ir elektromagnetinių įtaisų tyrimui (kvalifikacinis). Vadovai: S. Štaras ir R. Martavičius. Vykdytojai: R. Kirvaitis, J. Skudutis, V. Urbanavičius, A. Gurskas, A. Jurjevas, A. Šileikis, V. Daškevičius.
Nagrinėtas elektrinis laukas spiralinėse bėgančiosios bangos kreipimo sistemose. Siekta atskleisti vijos pločio kitimo ir kitų elektrinių netolygumų įtaką spiralinės sistemos savybėms aukštutinių dažnių srityje. Programų paketu „Microwave Office 2001“ sukurtas spiralinės sistemos modelis, leidžiantis tyrinėti sistemos įėjimo ir banginę varžas. Analizuota elektrinio lauko nepastovaus žingsnio daugialaidėje linijoje sandara. Sudarytas Maksvelo lygtimis pagrįstas matematinis modelis, išvestos formulės, pasiūlytas skaičiavimo algoritmas ir parašyta programa, leidžianti apskaičiuoti ir analizuoti elektromagnetinio lauko pasiskirstymą meandrinėje linijoje trimačiu vektoriniu baigtinių elementų metodu. Sudarytas optoelektroninių interferencinių analoginių skaitmeninių keitiklių (ASK) diskretizatorių su vienodų pusbanges įtampų moduliatoriais matematinis modelis ir išvestos išraiškos dinaminėms charakteristikoms ir jų parametrams apskaičiuoti.
2. Vaizdo ir garso signalų skaitmeninio apdorojimo technologijų tobulinimas (kvalifikacinis). Vadovai: D. Navakauskas ir Š. Paulikas. Vykdytojai: A. Lipeika, A. M. Montvilas, R. Pupeikis, V. Malinauskas, V. Mališauskas, A. Ušinskas, R. Kvedaras.
Išvestas optimalus pynučių-kopėtėlių daugiasluoksnių perceptronų mokymo algoritmas, garantuojantis minimalų koeficientų, sudėties ir daugybos operacijų skaičių išsaugant struktūros reguliarumą.
2017-04-01
    • Puslapio administratoriai:
    • Dalius Navakauskas
    • Justas Žiūras
    • Rita Anzelma Raguckienė
    • Andrius Gudiškis
    • Ignas Brašiškis
    • Vaidotas Barzdėnas
    • Aurimas Gedminas
    • Dovilė Kurpytė
    • Šarūnas Paulikas
    • Rūta Bernotaitė
    • Justė Kareivaitė