Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Apie katedrą

 
Automatikos katedros ištakos siekia 1967 m., kai iš tuometinio KPI Vilniaus filialo Skaičiavimo technikos ir matematikos katedros atsiskyrė Elektros įrenginių katedra. Ji įkurta 1967 m. lapkričio mėn. 18 d. Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro įsakymu Nr. 564. 

1969 m. įkūrus Vilniaus inžinerinį statybos institutą Elektros įrenginių katedra pervardinama į Elektros pavarų katedrą; 1987 m. fakultetui tapus Kauno politechnikos instituto Vilniaus fakultetu – Elektros įrengimų katedrą. 1991 m. įkūrus Vilniaus technikos universitetą fakultetas grįžta į jo sudėtį, o Elektros įrenginų katedra pervardinama į Automatikos katedrą.

Katedros vedėjais nuo jos įkūrimo buvo: 1967 - 1968 m. Elektros įrengimų katedros vedėjo pareigas laikinai ėjo doc., t.m.k. M. Paulauskas; 1968 - 1979 m. Elektros įrengimų ir Elektros pavarų katedros vedėju buvo doc., t.m.k. A.Smilgevičius; 1979 - 1991 m. Elektros pavarų ir Elektros įrengimų katedros vedėju buvo doc., t.m.k. Č. Teišerskas; 1991 - 1996 Automatikos katedros vedėju dirbo prof. habil. dr. A. Dambrauskas; 1996 - 2000 Automatikos katedros vedėju dirbo prof. habil. dr. A. Smilgevičius; nuo 2000 06 13 Automatikos katedros vedėju dirbo prof. habil. dr. A. Poška, o nuo 2006 09 01 - doc. dr. Zita Savickienė.

Automatikos katedra yra profilinė, rengianti automatikos bakalaurus ir magistrus. Katedra turi 3 doktorantus. 

Vakarine mokymo forma katedra parengė 985 pramonės įrenginių elektros pavarų ir automatizavimo specialistus. Paskutinė laida vakariniame skyriuje išleista 1996 m. 1988 m. priimta pirmoji studentų grupė į dieninį skyrių.
prof. habil. dr. Algirdas Smilgevičius
Prof. A. Smilgevičius pedagoginį darbą pradėjo 1967 m. rugsėjo 1 d. tuometinio Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo Prietaisų gamybos fakulteto Elektrotechnikos katedros vyr. dėstytoju jau turėdamas technikos mokslų kandidato mokslo laipsnį. Iki tol dirbo gamyboje: elektrotechnikos gamykloje „Elfa“ (1959-1960), Spec. konstravimo biure prie „Elfos“ gamyklos (1960-1967).
 
Darbo stažas Universitete, pradedant KPI Vilniaus filialu - 44 metai (nuo 1967 m. iki 2011 m.). Per darbo laiką tris kadencijas buvo katedros vedėju: 1968-1979 metais Elektros įrenginių ir Elektros pavarų katedrose, 1996-2000 metais Automatikos  katedroje. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. profesorius emeritas.
 
Mokslinė veikla. A. Smilgevičius yra naujos mokslo krypties Lietuvoje ir Universitete „Tiesiaeigių  elektros variklių tyrimas“ pradininkas. Dalyvavo visuose Lietuvos SSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ir SSRS Elektrotechnikos pramonės ministerijos Žinybinės laboratorijos „Tiesiaeigių  elektros variklių mokslinio tyrimo laboratorija“ steigimo etapuose ir jos darbe.
Prof. A. Smilgevičiaus darbai daugiausiai susiję su tiesiaeigių asinchroninių variklių elektrinio stabdymo tyrimais. Šių mokslo darbų rezultatai buvo pateikti ir apsvarstyti daugelyje mokslinių konferencijų: Pasauliniame elektrotechnikos kongrese, 2-joje Europos konferencijoje, keliose SSRS elektros mašinų ir elektros pavarų konferencijose, įvairių Rusijos, Lenkijos, Čekijos, Malaizijos, Kroatijos ir Lietuvos universitetų ir mokslo įstaigų konferencijose. Pagrindinis 1970–2010 m. mokslinės veiklos rezultatas – tiesiaeigių asinchroninių variklių dinaminio stabdymo teorija, nauji stabdymo metodai ir būdai, suprojektuotos ir įdiegtos naujos tiesiaeigės pavaros. 5 aspirantų (doktorantų) daktaro disertacijų mokslinis vadovas.
Be tiesioginio vadovavimo doktorantų moksliniam darbui, buvo daugelio doktorantūros bei habilitacijos komitetų narys, pirmininkas ir oponentas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Latvijoje, Rygos technikos universitete; Estijoje Talino technikos universitete).
Pastaruoju metu ši kryptis apima ir tiesiaeigių mechatroninių sistemų tyrimus.
Mokslinė produkcija. Mokslinių tyrimų rezultatai paskelbti monografijose, mokslo leidiniuose ir moksliniuose straipsniuose. Svarbiausios iš jų yra:
  1. Rinkevičienė R., Poška A. J., Smilgevičius A. Tiesiaeigės mechatroninės sistemos (2006).
  2. Smilgevičius A. Tiesiaeigių asinchroninių variklių stabdymas.  (1992).
  3. Smilgevičius A. Tiesiaeigių asinchroninių variklių dinaminis stabdymas. (1993).
  4. Smilgevičius A. Elektros varikliai. Elektromechaninių savybių žinynas (1996).
 
Paskelbta daugiau kaip 140 mokslinių straipsnių leidiniuose, įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto pagrindinį sąrašą ISI Master Journal List, ISI Proceedings, IEEE/IEE duomenų bazėje, leidiniuose, referuojamuose INSPEC tarptautinėse duomenų bazėse, ir kituose moksliniuose leidiniuose.
 
Mokymo ir metodikos leidiniai.
Vadovėliai
  1. Smilgevičius A. Automatikos mikromašinos. 2005. 343 p.                             
Vadovėlis pelnė šias premijas:
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2007 m. aukštojo mokslo vadovėlių konkurse – pirmąją premiją;
VGTU 2007 m. aukštojo mokslo vadovėlių konkurse – pirmąją premiją.
Vadovėlis „Automatikos mikromašinos“ yra pirmasis šios srities vadovėlis Lietuvoje, išsiskiriantis naujausių Lietuvos ir užsienio šalių mokslo laimėjimų mikromašinų srityje pristatymu, gera ir taisyklinga terminijos vartosena. Įteikiant premiją Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo siūloma vadovėlį išversti ir išleisti anglų kalba.                                                            `                                                                                        
  1. Smilgevičius A. Elektromechaniniai mechatronikos elementai. 2008. 318 p. Vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams.
Paskaitoms skirti mokymo leidiniai: Elektros pavarų teorija: paskaitų konspektas. 1 ir 2 dalys (1976), Elektros variklių parinkimas(1979), Elektromechanikos pagrindai (1983), Elektros pavarų mechanika (1989), Trifazių asinchroninių variklių specialieji režimai (1993).
Metodikos leidiniai: laboratorinių darbų aprašymai, užduotys ir nurodymai kursiniam projektavimui, nurodymai laboratorinių darbų ataskaitoms įforminti, elektros pavarų valdymo schemos - iš viso 11 leidinių.
 
Dalyvavimas Socrates/Erasmus programoje. Dalyvavo Socratea/Erasmus programoje ir skaitė paskaitas šiose užsienio aukštosiose mokyklose: Vokietijos universitetuose:  Technische Hochschule für Technik und Wirtschaft Dresden, Universität der Bundeswehr München, Universität Bremen, Fachhochschule Mittelhessen (Giessen).
 
Darbas mokslinių žurnalų redakcijose ir Technikos enciklopedijoje.
  1. Trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslinio žurnalo „Baltic Electrical Engineering Review“ mokslinis redaktorius (1995–1997). 
  2. Kauno technologijos universiteto leidžiamo mokslinio žurnalo „Electronics and Electrical Engineering“ redaktorių kolegijos narys.
  3. Lietuvių kalbos instituto mokslinio žurnalo „Terminologija“ redaktorių kolegijos narys.
  4. Technikos enciklopedijos redaktorių kolegijos narys.
 
Dalyvavimas tarptautinėse mokslo programose.
Dalyvavo šiose tarptautinėse mokslo programose: Application of interdisciplinary and international team and project based learning in master studies of electrical drives and power electronics, industry automation and mechatronics, Doctoral school of energy and geo-technology, „Mechatronikos krypties magistrantūros studijų programų ir doktorantūros pertvarkymas ir atnaujinimas“,  „Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centro sukūrimas“, „Mechatronikos tyrėjų kompetencijos tobulinimo nacionalinės programos rengimas ir įgyvendinimas“.
 
Darbas Valstybės institucijose. nuo 1990 m. iki 2007 m. buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo (nuo 2001 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos) narys, o nuo 2007 m.  iki šiol Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės narys;
2002-2007 m. Latvijos mokslo tarybos inžinerijos daktaro mokslo laipsnio disertacijų tarptautinis elektrotechnikos ekspertas.
 
Terminografinis darbas. Organizavo Elektrotechnikos terminų žodynų rengimą ir buvo jų rengėjas bei redaktorius:
  1. Penkiakalbis „Elektrotechnikos terminų žodynas“, 11530 terminų, 2005 m. ir kompaktinė plokštelė, 2006 m..
  2. Penkiakalbis „Aiškinamasis elektrotechnikos terminų žodynas“, 10300 terminų, 2010 m. ir kompaktinė plokštelė 2012 m..
  3. Kai kurių elektros mašinų terminų rusų- lietuvių kalbų žodynas“, 1993.
 
Paskelbė straipsnių kalbos taisyklingumo ir terminologijos klausimais.
 
Apdovanojimai, padėkos.
  1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2007 m. aukštojo mokslo vadovėlių konkurso 1-oji vieta ir premija už vadovėlį aukštųjų mokyklų elektros inžinerijos studentams „Automatikos mikromašinos“. VGTU 2007 m. aukštojo mokslo vadovėlių konkurso 1-oji vieta ir pirmoji premija.
  2. 2007 m. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro Padėkos raštas laimėjus 2007 metų aukštojo mokslo vadovėlų konkurse  pirmąją premiją.
  3. 2007 m. Studijų kokybės vertinimo centro sveikinimas laimėjus 2007 metų aukštojo mokslo vadovėlų konkurse pirmąją premiją.
  4. 2007 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pirmojo laipsnio diplomas už vadovėlį „Automatikos mikromašinos“, laimėjusį I vietą Vilniaus Gedimino technikos universiteto aukštojo mokslo vadovėlų konkurse.
  5. 2007 m. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos sąžiningiausio dėstytojo apdovanojimas.
  6. 1996 m. Rygos technikos universiteto, Talino technikos universiteto Padėkos raštai už didelį indėlį plėtojant mokslinius ryšius ir ilgalaikį bendradarbiavimą.
  7. 1999 m. Kauno technologijos universiteto Padėkos raštas už didžiulį indėlį ir nuopelnus technikos mokslui ir krašto kultūrai kuriant bei norminant elektrotechnikos terminiją, mokant visuomenę taisyklingos kalbos.
  8. 2004 m. VGTU rektoriaus Padėkos raštas „už ženklius nuopelnus kuriant ir plėtojant Vilniaus inžinerinį statybos institutą.“
  9. 2006 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto medalis “UŽ NUOPELNUS VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETUI.“
Robotikos būreliai moksleiviams.
Informacija elektroniniu paštu: Tomas.Luneckas@vgtu.lt
 
Papildoma informacija bus pateikta nuo 2016 m. Spalio mėn.
Automatinių sistemų mokomoji laboratorija:

Mechatronikos laboratorija

Kompanijos Ersa pagaminta litavimo stotelė SMD elementų litavimui karštu oru.
Kompanijos Microchip pagaminta derinimo plokštė "dsPICDEM". Naudojama tirti ir derinti įvairių tipų elektros variklių valdymo algoritmus.
Kompanijos ST pagamintas derinimo komplektas žingsninių variklių valdymo tyrimui. Komplektą sudaro 32 bitų skaitmeninio valdymo plokštė, programavimo plokštė, galios modulis ir žingsninis variklis tyrimams.
Kompanijos Raisonance pagamintas REva derinimo komplektas skirtas ST firmos mikrovaldiklių programavimui. Konkrečiai šioje nuotraukoje REva komplektas paruoštas darbui su STM32 mikrovaldikliu.
Kompanijos TTi pagamintas plačiajuostis signalų stiprintuvas WA301. Skirtas naudoti kartu su signalų generatoriumi.
Kompanijos TTi pagamintas laboratorinis skaitmeninis signalų generatorius TG5011. Naudojant šį generatorių galima generuoti iki 50 MHz dažnio signalus, kurių forma užduodama skaitmeniškai. 
Kompanijos TTi pagamintas universalus laboratorinis multimetras TTi1705. Turi programavimo galimybes ir leidžia matuoti iki dviejų matavimų vienu metu, pvz. nuolatinę ir kintamąją signalo dedamąsias. 
Universalus didelės galios laboratorinis maitinimo šaltinis EA-PS 8360-15 DT. Išėjimo įtampa reguliuojama skaitmeniškai 0-380 V diapazone, maksimali apkrovimo srovė - 15 A.
Kompanijos Hameg pagamintas oscilografas HMO3004. Keturių kanalų skaitmeninis oscilografas turintis ir skaitmeninių signalų analizatoriaus funkciją.
Kompanijos "chauvin arnoux" pagamintas pavarų tyrimams specializuotas galios kokybės analizatorius. Matuoja tiek elektrinius (srovę, įtampą, galią, harmoninę signalų sudėtį) tiek neelektrinius (apsukas, temperatūrą) dydžius.
Kompanijos "chauvin arnoux" pagamintas portatyvinis trifazio tinklo kokybės analizatorius C.A. 8338. Jį naudojant galima įvertinti fazinių srovių harmonines sudėtį, braižyti oscilogramas ir vektorines diagramas. 

Festo laboratorija

Elektros mašinų laboratorija

Automatikos katedroje veikia atnaujinta elektros mašinų ir pavarų laboratorija, kurioje studentai turi galimybę dirbti su šiuolaikinėmis elektros pavaromis. Įrengti nauji, skirtingo žadinimo nuolatinės srovės, asinchroninių ir sinchroninių variklių bei dažnio keitiklio tyrimų stendai. Naudojant specialią programinę įrangą galima valdyti ir analizuoti kintamosios bei nuolatinės srovės pavarų darbą, atlikti dažnio keitiklio parametrų derinimą, o pasinaudojus vizualizacijai skirta programine įranga galima išsaugoti pereinamuosius vyksmus.

Automatinio valdymo sistemų laboratorija

Puslapis tvarkomas

Apsaugos nuo elektros laboratorija

Elektros įrenginiai, kurių kintamoji įtampa 50 V ir daugiau, o nuolatinė - 75 V, priskiriami prie elektros srovės pavojingų įrenginių. Tokiais atvejais, siekiant išvengti su elektros traumomis susijusių nelaimingų atsitikimų, būtina žinoti ir privaloma laikytis "Saugos eksploatuojant elektros įrenginius tasisyklių", reglamentuojančių jomis nustatytas technines ir organizacines priemones, reikalavimus.
Laboratorijos patalpose, kuriose atlieakami laboratoriniai darbai yra elektros įrenginių, kurių didžiausia kintamoji įtampa yra iki 400 V. Tai reiškia, kad šis įtampos dydis gali lemti per žmogaus organizmą pratekančios srovės pavojingą dydį, dėl kurios gali įvykti nelaimingas atsitikimas.
Atliekant laboratorinius darbus, yra galimybė prisiliesti prie elektros srovei laidžių dalių, tarp kurių elektros kintamoji įtampa yra iki 400 V, žemės atžvilgiu - iki 230 V. Atskirais atvejais, pavyzdžiui, dirbant su megaometru, prisilietimo įtampos dydis gali gerokai viršyti nurodytus. Todėl visada laboratorijoje egzituoja rizika nukentėti nuo elektros srovės pavojingo veiksnio. Tad, atliekant laboratorinius darbus, elektros sukeliamų pavojingų ir kenksmingų veiksnių keliamai rizikai būtina skirti ne tik išskirtinį dėmesį, bet ir vykdyti, atitinkamose taisyklėse, taip pat dėstytojo nurodytus reikalavimus.