Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Pasiekimai

LJMS skelbia konkurso "Geriausia disertacija 2015" laureatus 2016-04-11

2016 balandžio 11 dieną įvyko I-ojo etapo vertintojų posėdžiai skirti išrinkti disertacijas į II etapo vertinimą. Visi išrinkti laureatai bus apdovanoti birželio mėnesio ceremonijoje Prezidentūroje pačios Ekscelencijos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kur bus apdovanoti ir patys geriausi po vieną atitinkamai Socialinių ir Humanitarinių (HS) mokslų ir Fizinių, Technologijos, Biomedicinos ir Žemes ūkio (FTBŽ) mokslų krypčių nugalėtojai. Šiais metais laureatais pripažinti 9 laureatai.
 
Fizinių, Technologijos, Biomedicinos ir Žemes ūkio mokslų krypties vienas iš laureatų
Elektronikos fakulteto Elektrotechnikos katedros darbuotojas:
  • Vitalij Novickij, Didelės galios stačiakampių impulsų elektroporatorių kūrimas (01T Elektros ir elektronikos inžinerija).

VGTU EF jaunasis mokslininkas Aleksandras Vasjanovas apdovanotas už svarbius mokslinius darbus 2015-03-17

Lietuvos mokslų akademijos apdovanojimą gavo VGTU šiuo metu doktorantūrą studijuojantis Aleksandras Vasjanovas už darbą „65 nm KMOP technologijos dalios stiprintuvo projektavimas ir tyrimas“. (darbo vadovas doc. dr. Vaidotas Barzdėnas).
 
Išmanieji lustai – išmanesniems bevielio ryšio įtaisams

VGTU šiuo metu doktorantūrą studijuojančio A. Vasjanovo darbo „65 nm KMOP technologijos dalios stiprintuvo projektavimas ir tyrimas“ tikslas buvo suprojektuoti ir ištirti aukštadažnį (5 GHz – 6 GHz dažnių ruožo) bevielio ryšio galios stiprintuvą taikant nanometrų eilės KMOP gamybos technologiją. Šis darbas svarbus ne tik Lietuvos mokslui, bet ir Lietuvos pramonei: technologija gali būti panaudota kuriant bevielio ryšio elektronikos įtaisus.
 
„Labai malonu kad mano darbas buvo pastebėtas ir įvertintas. Tikiuosi, kad ateityje Lietuvoje bus dar daugiau galimybių atlikti tyrimus aukštadažnių integrinių grandynų srityje“, – sakė A. Vasjanovas.

Kaip pasakojo A. Vasjanovas, tyrimai aukštadažnių integrinių grandynų srityje jis vykdo ir toliau. VGTU Elektronikos fakultetui bendradarbiaujant su JAV integrinių grandynų prototipavimo organizacija MOSIS, šiuo metu fakultetas yra išsiuntęs gaminti vieną integrinį grandyną, dar kitaip vadinamą išmaniuoju lustu. 

2015 metais CERN vasaros mokykloje dalyvavo Elektronikos fakulteto studentas Edgaras Radvilas

Šioje 8 savaičių trukmės vasaros mokykloje studentai turėjo fizikos paskaitas, ekskursijas po CERN ir greitintuvą ir pagal užduotį ir atliko tyrimus, modeliavimus ir matavimus susijusius su greitintuvu ir dalelių fizika.

Sonata Tolvaišienė - sprendimas, kuris gali sumažinti sąskaitas už elektrą 2015-05-25

Sprendimas, kuris gali sumažinti sąskaitas už elektrą (10) Projektas „2000 renovuotų daugiabučių“ 2015 m. gegužės 25 d. 22:00 Kokybiškas apšvietimas daugiabučių laiptinėse yra itin svarbus norint jaustis saugiai ir patogiai. Specialistai teigia, kad nuo to, kokios lemputės yra naudojamos, gali priklausyti ne tik sąskaitos už elektrą dydis, bet ir žmonių sveikata. Todėl modernizuojant namus gyventojams siūloma pagalvoti apie LED technologijomis paremtą apšvietimo sistemos įdiegimą.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/projektai/2000-renovuotu-daugiabuciu/naujienos/sprendimas-kuris-gali-sumazinti-saskaitas-uz-elektra.d?id=68068674

2015 metais iš Wyższa Szkoła Technologii Informatycznych Warszawa VGTU Elekronikos fakultete stažavosi 6 studentai

2015 metais iš Wyższa Szkoła Technologii Informatycznych Warszawa fakultete stažavosi 6 studentai, kurie atliko 1 mėn. mokslinę praktiką.
 
  1. Monika Mlonek. I pakopos (bakalauro) studijos. Medicininių vaizdų stereoskopinis vizualizavimas. Varšuvos Aukštoji informacinių technologijų mokykla (angl.  The Higher School of Information Technologies; lenk. Wyższa Szkoła Technologii Informatycznych – WSTI), Lenkija. 2015-09-01–2015-09-28. Vadovas Artūras Serackis. Europos sąjungos, Europos socialinio fondo lėšos.
  2. Łukasz Zieliński. I pakopos (bakalauro) studijos. Medicininių vaizdų segmentavimas. Varšuvos Aukštoji informacinių technologijų mokykla (angl.  The Higher School of Information Technologies; lenk. Wyższa Szkoła Technologii Informatycznych – WSTI), Lenkija. 2015-09-01 – 2015-09-28. Vadovas Artūras Serackis. Europos sąjungos, Europos socialinio fondo lėšos.
  3. Jan Szala. I pakopos (bakalauro) studijos. Medicininių vaizdų analizė. Varšuvos Aukštoji informacinių technologijų mokykla (angl.  The Higher School of Information Technologies; lenk. Wyższa Szkoła Technologii Informatycznych – WSTI), Lenkija. 2015-09-01 – 2015-09-28. Vadovas Artūras Serackis. Europos sąjungos, Europos socialinio fondo lėšos.
  4. Arkadiusz Milczarek. I pakopos (bakalauro) studijos. Stereogarso laukų patalpose tyrimas ir vizualizavimas. Varšuvos Aukštoji informacinių technologijų mokykla (angl. The Higher School of Information Technologies; lenk. Wyższa Szkoła Technologii Informatycznych – WSTI), Lenkija. 2015-09-01 – 2015-09-28. Vadovas Vacius Mališauskas. Europos sąjungos, Europos socialinio fondo lėšos.
  5. Marek Szymkiewicz. I pakopos (bakalauro) studijos. Skaitmeninės televizijos sistemų ir signalų tyrimas bei modeliavimas. Varšuvos Aukštoji informacinių technologijų mokykla (angl. The Higher School of Information Technologies; lenk. Wyższa Szkoła Technologii Informatycznych – WSTI), Lenkija. 2015-09-01 – 2015-09-28. Vadovas Vacius Mališauskas. Europos sąjungos, Europos socialinio fondo lėšos.
  6. Dmytro Nikulin. I pakopos (bakalauro) studijos. VGTU Elektronikos fakulteto Elektrodinamikos mokyklos 50-mečio darbų duomenų bazės projektavimas. Varšuvos Aukštoji informacinių technologijų mokykla (angl. The Higher School of Information Technologies; lenk. Wyższa Szkoła Technologii Informatycznych – WSTI), Lenkija. 2015-09-01 – 2015-09-28. Vadovas Vacius Mališauskas. Europos sąjungos, Europos socialinio fondo lėšos.

Onkologinių ligų diagnostikos palengvinimui – VGTU mokslininkų inovacija 2014-04-18

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai sukūrė išmanųjį elektronikos lustą trimačiams vaizdams medicinoje gauti. Ši technologija palengvins onkologinių ligų diagnostiką ir prisidės prie naujos kartos kišeninių ultragarso aparatų gamybos. Mikro- ir nanoelektronikos kūrėjus, tyrėjus ir gamintojus vienijanti tarptautinė asociacija „Europractice“ šį lietuvių kūrinį atrinko į geriausių 2013-ųjų gaminių dešimtuką. Konkursui buvo pasiūlyti 538 darbai iš 41 šalies. Išmanusis lustas įvertintas už inovacijos svarbą ir aktualumą mokslui bei pramonei.
Išmanieji elektronikos lustai, kitaip dar vadinami integriniais grandynais, – smulkiausioji šiuolaikinių elektronikos sistemų dalis, kurių gamyba itin brangi. VGTU mokslininkų sukurto lusto gamybą finansavo ultragarso keitiklius gaminanti įmonė „Minatech“, tam skyrusi per 124 tūkstančius litų.
 „Sujungus mokslo ir verslo pajėgas gali atsirasti produktas, smarkiai palengvinsiantis onkologinių ligų diagnostiką. Naujasis ultragarso aparatas turės kelis kartus didesnę skiriamąją raišką negu dabar. Tai reiškia, kad atliekant įvairius tyrimus bus galima pastebėti tokius ląstelių darinius, kurių skersmuo prilygsta vos 0,25 milimetro arba trijų žmogaus plaukų storiui. Taip pat naujos kartos aparatas bus daug mažesnis ir lengvai tilps kišenėje, tad gydytojams bus patogiau juo naudotis“, – sako mokslininkų grupei vadovavęs VGTU Elektronikos fakulteto profesorius Romualdas Navickas.
Išmaniojo lusto projektavimo grupę sudarė VGTU Kompiuterių inžinerijos katedros mokslininkas doc. dr. Vaidotas Barzdėnas, doktorantas Karolis Kiela ir magistrantas Marijan Jurgo. Kaip teigia inovacijos kūrėjai, tai pirmasis toks didelis integrinis grandynas, sukurtas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Jo plotas siekia 27,25 kvadratinių milimetrų.
Universiteto mokslininkų sukurtą integrinį grandyną trimačiams vaizdams gauti šiuo metu bandoma sujungti su jau gamyboje naudojama technologija – talpiniu mikromontuojamu ultragarso keitikliu. Nauja dvilustė sistema leistų ne tik sukurti inovatyvius mobiliuosius ultragarso aparatus ar daviklius kraujagyslėms aptikti, bet ir sumažintų įprastinių aparatų kainą.

Penki VGTU mokslininkai išrinkti IEEE vyresniaisiais nariais 2014-04-07

VGTU profesoriai Romanas Martavičius, Roma Rinkevičienė ir Šarūnas Paulikas, docentai Artūras Serackis ir Artūras Medeišis tapo pasaulinio elektros ir elektronikos inžinierių instituto (angl. IEEE) vyresniaisiais nariais.
Tai – aukščiausio lygio IEEE narių nominacija, kuriai paraišką gali pateikti patys nariai. Šiuo metu vyresniaisiais nariais pasaulyje yra išrinkta tik apie 8 proc. visų IEEE narių, kurių yra daugiau nei 425 tūkst.
Vyresniaisiais nariais pripažįstami tik didesnę nei 10 metų profesinę patirtį turintys elektros ir elektronikos inžinieriai, per pastaruosius 5 metus pasiekę žymių profesinių pasiekimų.
IEEE Lietuvos skyriuje šiuo metu yra 17 vyresniųjų narių. Anksčiau vyresniaisiais nariais išrinkti VGTU profesoriai: Saulius Balevičius, Algimantas Kajackas, Vytautas Urbanavičius ir Dalius Navakauskas.

Lietuvos mokslų akademija skyrė premijas VGTU atstovams 2014-03-19

Lietuvos mokslų akademija skyrė 10 premijų jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams. Tarp laimėtojų pateko ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atstovas dr. Raimondas Buckus. Premija jam skirta už technikos skyriaus mokslinį darbą „Mobiliojo ryšio elektromagnetinės spinduliuotės tyrimai ir sklaidos mažinimo priemonės“.
Taip pat šiame konkurse įvertintas kitas VGTU atstovas iš Architektūros fakulteto – dr. Algimantas Mačiulis. Už darbą „Šiuolaikinės Lietuvos architektūros meninės raiškos tendencijos“ jam įteiktas pagyrimo raštas.
Lietuvos mokslų akademijos premijomis apdovanoti ir trys VGTU studentai, kurių moksliniai darbai pripažinti geriausiais: Simona Butkutė už darbą „Biogeninių medžiagų kitimo tyrimai ir analizė Šventosios upėje vertinant sezoniškumą ir teršalų apkrovą“, Kęstutis Mačaitis už darbą „Buitinių prietaisų elektromagnetinių laukų tyrimai ir vertinimas“ ir Arvydas Rimkus už darbą „Lenkiamųjų plieno plaušu armuotų gelžbetonių elementų įtempių ir deformacijų analizė“.
Lietuvos mokslų akademija už geriausius mokslinius darbus kasmet skiria 10 premijų jauniesiems mokslininkams ir 15 premijų aukštųjų mokyklų studentams. Šiemet laimėtojai bus apdovanoti balandžio 29 d.          

VGTU docento knygoje – perspektyvi telekomunikacijų inžinerijos tema 2014-03-14

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Telekomunikacijų inžinerijos katedros vedėjas Artūras Medeišis tapo monografijos „Cognitive Radio Policy and Regulation“ vyriausiu redaktoriumi.
Vasario mėnesį mokslinių darbų leidyklos „Springer“ išleista knyga skirta doktorantūros studentams, tyrėjams bei telekomunikacijų inžinerijos profesionalams, ji plėtoja naują ir perspektyvią temą – kognityviojo (išmaniojo) radijo ryšio sistemas.
„Knyga nagrinėja modernių bevielio ryšio sistemų plėtros problematiką. Ji ypatinga tuo, kad žvelgia į telekomunikacijų technologijų plėtrą iš dviejų pusių – technologinių tendencijų ir galimybių, bei ekonominių galimybių ir visuomeninio poreikio. Knygos išvadose pasiūlomos kelios naujos koncepcijos, kurios turėtų pagerinti bevielio ryšio technologijų plėtrą, pvz. atveriant galimybes toliau patobulinti (tankinti, didinti greičius) mums visiems gerai žinomų Wi-Fi technologijas“, – pasakojo Artūras Medeišis.
Monografija parengta kartu su Oliver Holland iš Londono Karališkosios kolegijos. Joje sujungiama tarptautinio projekto „COST IC0905” dalyvių iš dvidešimties Europos šalių bei Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados sukaupta patirtis.

VGTU studentai sukūrė nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką 2014-02-12

Jaunieji Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinieriai pristatė nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką. Ranka itin tiksliai atkartoja plaštakos judesius ir gali pakeisti žmogų įvairiose situacijose – paimti ir perkelti tam tikrus daiktus, esančius sunkiai pasiekiamose ar sveikatai pavojingose vietose.
Robotinė ranka unikali tuo, kad juda lygiai taip pat, kaip ir ją valdančio žmogaus plaštaka – įprastas vieno piršto sulenkimas užfiksuojamas per 38 skirtingas pozicijas. Mechaninė ranka valdoma apsimovus specialią pirštinę, kurioje sumontuotos modernios technologijos: pačių studentų kurti itin jautrūs optiniai jutikliai signalus elektroninių impulsų pavidalu perduoda robotui „Bluetooth“ ryšiu. Šiuos impulsus gavę robotinėje rankoje integruoti mini varikliai judina pirštus.
 „Kurdami robotinę ranką, daugiausia galvojome apie laboratorijas, kuriose dirbama su radioaktyviomis medžiagomis ar spinduliuotę skleidžiančiais prietaisais. Ši ranka leistų atlikti įvairius darbus per atstumą – tiesiog stovint už specialios pertvaros ir judinant pirštine apmautą ranką“, – pasakojo VGTU Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros studentai Dalius Kazakevičius ir Vytenis Krūminis.
Kūrybos procese studentai pasidalijo darbais: vienas konstravo robotinę ranką, kuri yra žmogaus plaštakos dydžio, kitas – ją valdančią pirštinę. Jaunieji inžinieriai teigia, kad įgyvendinant idėją jiems pravertė matematikos žinios, programavimo įgūdžiai, naujųjų technologijų išmanymas bei kūrybiškumas – visa tai lėmė, kad robotinė ranka yra lengvai ir paprastai valdoma bei pritaikoma įvairiose situacijose. Vaikinai savo kūrinį vis dar tobulina ir planuoja joje įdiegti daugiau skirtingų judesių jutiklių, kad ranka būtų dinamiškesnė ir atliktų daugiau funkcijų.
Pirmą kartą ši nuotoliniu būdu valdoma robotinė ranka pademonstruota tarptautinės žinių ir išsilavinimo parodos „Studijos 2014“ lankytojams. Jie įvertino ir VGTU kompiuterių inžinerijos studentų sukurtą šešiakojį robotą vorą. Šiuo metu jis nuolat tobulinamas ir daugiausia naudojamas moksliniams tyrimams, tačiau vaikščiojančio roboto kūrėjai jau planuoja ir platesnį jo pritaikymą. Bendradarbiaujant su verslu kuriama speciali programa, kuri leis tokio tipo robotams be jokio papildomo valdymo vaikščioti įvairiais paviršiais ir valyti langus.
Kitas nemažai dėmesio sulaukęs VGTU Elektronikos fakulteto studentų darbas – pusiausvyrą laikantis dviratis robotas, kuriam suteikta žaisminga katino išvaizda. Parodos lankytojai pagal populiaraus animacinio filmuko „Tomas ir Džeris“ veikėją jį greitai pavadino Tomu.
Parodos „Studijos 2014“ metu VGTU atstovai ne tik pasakojo apie universiteto kuriamas inovacijas ir studijų programas, bet ir skaitė paskaitas apie žaliąją bei alternatyviąją energetiką, ekologiškas statybines medžiagas, medicinos inžineriją ir moderniąsias technologijas, kūrybines ir pramogų industrijas, tiltų inžineriją bei kaip išsirinkti labiausiai tinkančią ir patinkančią profesiją.
Parodos lankytojai taip pat galėjo susipažinti su VGTU vasaros stovykla, suteikiančia galimybę susipažinti su įvairiomis profesijomis, prie kavos puodelio neoficialiai pasikonsultuoti dėl geriausio aukštosios mokyklos, studijų krypties ar studijų programos pasirinkimo. Atsipalaidavimui VGTU atstovai kvietė sudalyvauti protų kovose.

Kompanija „IBM“ įgyvendins VGTU elektronikos inžinierių idėjas 2014-01-06

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) tapo vieninteliu universitetu iš Rytų ir Vidurio Europos gavusiu galimybę dalyvauti prestižinėse MOSIS universitetinių mokymų ir tyrimų programose greta garsiausių JAV universitetų. Lietuvos studentai turės unikalią galimybę bendradarbiaudami su kompanija „IBM“ realizuoti savo idėjas projektuojant bei gaminant modernias elektronikos technologijas – integrinių grandynų prototipus.
Integriniai grandynai – smulkiausioji šiuolaikinės nanoelektronikos ir įvairių mikroschemų dalis, tačiau dėl ypatingai brangių technologijų, Lietuvoje jie šiuo metu negaminami.
„Patekimą į MOSIS programas galima prilyginti sportininkų patekimui į olimpiadą. Tikrinama universitetų turima įranga, dėstytojų kompetencija, jų mokslinė veikla ir vykdyti projektai, nes programoms pasirenkami tik patys stipriausi elektronikos srities specialistai,“ – sako VGTU Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros docentas Vaidotas Barzdėnas. Pietų Kalifornijos informacinių mokslų instituto kuruojamose MOSIS programose dalyvauja tiek aukštosios mokyklos, tiek didžiausios pasaulio elektronikos įmonės kaip kad „IBM“, „Globalfoundries“, „TSMC“, „OnSemi“ ir kitos.
Kaip teigia VGTU atstovas, integrinius grandynus galima pavadinti puslaidininkyje realizuota elektroniko idėja-fantazija, atliekančia konkrečią skaičiavimo, stiprinimo, saugojimo ar kitokią funkciją. Nuo integrinių grandynų dydžio priklauso elektroninio prietaiso sparta ir patogumas – kuo elektronika mažesnė, tuo ji greičiau veikia, eikvoja mažiau energijos bei turi daugiau funkcijų.
Lietuvos studentai gali dalyvauti dviejose programose: jei jų suprojektuoti integrinių grandynų prototipai neviršija gamybos kompanijų nustatyto standartinio ploto – 2,25 kvadratinių milimetrų – jie patenka į mokymų programą ir yra iš karto pagaminami. Jeigu plotas didesnis, studentai dalyvauja tyrimų programoje, teikia pasiūlymą gamybai su tiksliu idėjos aprašymu, o profesionalai įvertinę jos aktualumą mokslui ar pramonei, sprendžia, ar verta projektą įgyvendinti.
Pirmuosius studentų sukurtus prototipus VGTU vertinimui turi pateikti iki kovo 3 dienos. Universitetui suteikta galimybė per metus įgyvendinti tris tokius projektus. Vieno jų gamyba vertinama mažiausiai 6 tūkstančiais litų.
Be naujos projektavimo patirties įgijimo studentai taip pat galės susipažinti su didžiausių elektronikos kompanijų naudojamomis technologijomis bei gamybine literatūra – įmonės suteiks medžiagos integrinių grandynų projektavimo technologinių bibliotekų kūrimui.
MOSIS programose dalyvauja beveik 240 aukštųjų mokyklų, didžioji jų dalis – JAV universitetai. Tai – dar viena platforma užmegzti akademinius ryšius su specialistais iš kitų universitetų, dalintis patirtimi bei ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių.

VGTU mokslininkai dalyvavo mokslinių tyrimų ir inovacijų renginyje 2013-11-11

Vilniaus Gedimino technikos universitetas dalyvavo Europos Komisijos organizuotame mokslinių tyrimų ir inovacijų renginyje „ICT 2013: Create, Connect, Grow“, kuriame pristatė universiteto mokslininkų ir studentų sukurtus naujus produktus bei technologijas.
Renginyje VGTU atstovai lankytojus supažindino su virtualiuoju baldų surinkimo asistentu. VGTU Elektronikos fakulteto ketvirto kurso studentai sukūrė programinę įrangą, leidžiančią kompiuterio ekrane matyti atskiras norimo surinkti baldo detales ir instrukcijas, kaip teisingai tą padaryti. Kiekviena baldo detalė turėtų būti pažymėta specialiu vaizdiniu kodu, kurį reikėtų nukreipti į kompiuteryje įdiegtą kamerą.
Kitas žingsnis, anot VGTU Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros prof. doc. dr. Andriaus Ušinsko, išmanieji akiniai, kuriuose, įdiegus kamerą, žmogus matytų papildomą vaizdo instrukciją, kaip tinkamai surinkti norimą baldą. „Surinkti įsigytą baldą – ne kiekvienam įkandama užduotis, o VGTU ketvirtakursių sukurta programinė įranga padėtų baldus surinkti kur kas paprasčiau ir išvengti klaidų – visas baldo surinkimo procesas būtų pateiktas vaizdinėmis priemonėmis“, – sakė A. Ušinskas. 
Prof. doc. dr. A. Ušinskas taip pat pristatė įterptinę veidų nustatymo sistemą. Kortelės dydžio, mažai energijos vartojanti įterptinė sistema gali nustatyti veidų kiekį vaizde, kurį nufilmuoja kamera: tokia sistema, anot VGTU mokslininko, galėtų būti taikoma veidų kontrolei ar praėjimo kontrolės sistemai.
Telekomunikacijų inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Artūras Medeišis pristatė išmaniųjų bevielio ryšio sistemų verslo koncepcijų ir reguliavimo sprendimų projekto TERRA metu mokslininkų grupės sukurtą išmanųjį belaidį ryšį. VGTU mokslininkų indėlis kuriant kokybiškesnį bevielį ryšį – sukurti ir į gamybą įdiegti algoritmai. Išmanusis bevielis ryšys, anot doc. dr. A. Medešio, spartesnis, įvairesnis ir visur esantis ryšys, padedantis išspręsti vis dar aktualią ryšio pasiekiamumo problemą kaimo vietovėse ar dažnai perkrautų bevielio ryšio sistemų problemą miestuose. TERRA – pirmasis lietuvių sukurtas ir koordinuojamas Europos mokslo fondo COST (angl. Cooperation in Science and Technology) programos projektas.
VGTU – vienintelis techniškasis Lietuvos universitetas, dalyvavęs daugiau nei 5 tūkst. dalyvių subūrusiame Europos komisijos organizuotame renginyje.

Dėstytojų ir studento bendradarbiavimo vaisius - modernus vadovėlis 2013-09-12

Ketvirtadienio popietę VGTU Elektronikos fakultete akademinei bendruomenei pristatytas naujas profesoriaus Raimundo Kirvaičio ir daktaro Dariaus Grigaičio vadovėlis „Skaitmeninių įtaisų projektavimas“. Jo rengimo spaudai metu atliktas eksperimentas – vienas pirmųjų vadovėlio skaitytojų ir vertintojų buvo studentas, kuris savarankiškai mokydamasis pagal rankraštį teikė teksto tobulinimo pasiūlymus autoriams.
Elektronikos inžinerijos trečio kurso studentas Pavel Detiukevič praėjusių metų rudenį nevaikščiojo į skaitmeninių įtaisų modulio paskaitas ir egzaminui savarankiškai ruošėsi iš vadovėlio „Skaitmeninių įtaisų projektavimas“ rankraščio. Susitikdami kiekvieną savaitę jie aptardavo po vieną ar kelis vadovėlio skyrius ir drauge juos tobulindavo, kad tiek teorinė, tiek praktinė dalis būtų kuo aiškesnė ateityje knygą skaitysiantiems studentams.
Iš beveik šimto studentų pagal mokymosi rezultatus dėstytojų pasirinktas Pavel tikina, kad semestro pabaigoje galutinį įvertinimą – dešimtuką – gauti buvo tikrai nesunku, nes vadovėlis „Skaitmeninių įtaisų projektavimas“ ne tik puikiai paruošė egzaminui, bet ir buvo įdomiai parašytas, tad lengvai skaitomas ir nenuobodus.
Vadovėlyje teikiamos žinios apie elementarių ir nelabai sudėtingų skaitmeninių įtaisų sandarą, savybes ir projektavimą ir įvadas į sudėtingų skaitmeninių įtaisų bei sistemų projektavimą taikant specializuotas techninės įrangos aprašymo kalbas. Kiekvienas skyrius užbaigiamas svarbiausių jo teiginių santrauka, kontroliniais klausimais, uždaviniais ir papildomos literatūros sąrašu. Šie vadovėlio komponentai itin naudingi savarankiškai besimokantiems bakalauro ar magistrantūros studentams bei elektronikos srities profesionalams, siekiantiems atgaivinti savo žinias.
Vadovėlio „Skaitmeninių įtaisų projektavimas“ pristatymo metu autoriai – penkiasdešimt metų VGTU praleidęs profesorius Raimundas Kirvaitis ir daktaras dirbantis skaitmeninių įtaisų projektavimo ir gamybos srityje Darius Grigaitis – iš srities specialistų ir leidinį recenzavusių profesorių sulaukė pagyrų už puikiai metodiškai paruoštą modernią mokomąją priemonę, kuri bus naudojama ne vienos studentų kartos.
„Šį vadovėlį išleidome per rekordiškai trumpą laiką – mažiau nei keturis mėnesius. Akademinėje leidyboje – tai labai retas reiškinys“, – sakė VGTU leidyklos „Technika“ direktorė Eleonora Dagienė. „Taip nutiko dėl to, kad tekstas buvo labai kruopščiai paruoštas, tad dabar visus vadovėlių autorius skatinsime rengiamą tekstą atiduoti ne tik kolegų profesorių, bet ir studentų recenzavimui“, – šypsojosi ji.

Pirmąją vietą ir 2 tūkst. litų prizą, įsteigtą įmonės „FL-Technics“, laimėjo VGTU studentas, šiais metais baigęs elektronikos bakalaurą ir įstojęs į magistrantūrą – Eldar Šabanovič

Bepiločių orlaivių rungtyje laimėjo Vilniaus robotikos mokyklos komanda.
Pagrindinis renginio tikslas, anot pašnekovo, buvo techninės kūrybos populiarinimas tarp jaunų žmonių, siekiant parodyti, kad daug ką įmanoma padaryti savo rankomis.
„Taip pat norėjome parodyti visuomenei, kad tiek raketų, tiek bepiločių orlaivių skrydžiai yra realūs, nėra pavojingi, nėra tik kariniai ir netrukdomai gali būti vykdomi oro erdvėje: tai ypač aktualu bepiločiams orlaiviams, nes pastaruoju metų jų labiausiai bijomasi“, - kalbėjo doc. dr. D. Bručas.
Jaunųjų kūrėjų aktyvumas, pasak Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktoriaus, organizatorių nenuvylė. Konkurso metu paaiškėjo ir tai, kad kai kurios komandos neblogai pasiruošė iš techninės pusės „Akivaizdu, kad tai buvo ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas, - komentavo D. Bručas.  – Tikimės, kad šis konkursas taps  kasmetine tradicija. Aišku tai irgi nuo daug ko priklauso.“
Lietuviškasis palydovas „LitSat-1“, kurio technikos vadovas yra doc. dr. D. Bručas,  šiuo metu konstruojamas. Planuojama, kad palydovas į orbitą bus paleistas gruodžio pradžioje.

Moksleiviams pristatyti Lietuvos technologijų pasiekimai 2013-03-18

Kovo 16 d. vykusiame renginyje „Robotiada 2013“ moksleiviams naujausius išradimus bei studentų ir mokslininkų darbus pristatė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Renginio, kurį globoja Ministras Pirmininkas, dalyviai galėjo susipažinti su prieš keletą mėnesių pristatytu išradimu, gebančiu iš akies nustatyti judančio žmogaus tapatybę, Elektronikos fakulteto mokslininkų kuriamais robotais bei didžiulio dėmesio sulaukusiu VGTU sukurtu elektromobiliu, kuriuo mielai pasivažinėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė, Susisiekimo viceministras A. Šliupas bei būrys vaikų.
„Mes norime parodyti jaunuoliams, kad informacinės technologijos nėra tik kompiuteris ar programavimas, dėl to pristatome realius IT srities studentų ir mokslininkų darbus. Techniškajame universitete IT jungiamos su kitomis disciplinomis, kaip šiuo atveju elektronika ar transportas, ir taip pasiekiami įdomiausi rezultatai. Jaunuoliams svarbu suprasti, jog visa tai vyksta ne kažkur kitame pasaulio krašte, o visai čia pat“,– teigė VGTU informacinių technologijų ir sistemų vadovė Eglė Radvilė.
Renginyje dalyvavo apie 400 moksleivių, kurie varžėsi komandinėse robotų konstruktorių varžybose. Nugalėtojai gavo teisę atstovauti Lietuvą pasaulinėse varžybose.
Vienas iš renginio organizatorių UAB „Baltic orbis" generalinis direktorius Saulius Vasiliauskas akcentavo socialinę renginio reikšmę bei kūrybos, pasitelkiant technikos žinias, svarbą: „Turiu svajonę, kad Lietuva garsėtų ne tik sportininkais, bet ir išradėjais ir būtų žinoma kaip kūrėjų šalis. Šiuo projektu siekiame, kad ne tik vaikai galėtų pasidžiaugti, bet ir suaugę pamatytų, jog iš vaikų galima mokytis kūrybiškumo, komandinio darbo ir kitų savybių. Ir visa tai galima pasiekti per techninę kūrybą, kuria remiasi ir mūsų renginys.“
Renginiu „Robotiada 2013“ siekiama apjungti visus, kuriems rūpi modernios Lietuvos ateitis, sumanios visuomenės kūrimas. Renginyje kartu su VGTU dalyvavo inovatyvių technologijų verslo įmonės, LR Švietimo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos universitetų, kolegijų ir kitų valstybės institucijų atstovai.

Įvertinti VGTU jaunieji mokslininkai 2013-03-04

Vasario 28 d. paskelbti Lietuvos mokslų akademijos (LMA) 2012 metų vardinių premijų konkursų laureatai, iš kurių 2 atstovauja Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU). Vasario 27 d. buvo įteiktos ir asociacijos „INFOBALT“ vardinės stipendijos – viena iš jų taip pat gavo VGTU studentas.
LMA jaunųjų mokslininkų geriausių mokslinių darbų konkurso premija technikos mokslų srityje atiteko – dr. Daliui Matuzevičiui už mokslinį darbą tema: „Dvimatės elektroforezės gelių vaizdų analizė taikant intelektualiuosius metodus“. Studentų geriausių mokslinių darbų konkurso laureatu tapo magistras Aleksndras Chlebnikovas už mokslinį darbą: „Šešiakanalio ciklono eksperimentiniai tyrimai ir tobulinimas“, darbo vadovas  prof. Pranas Baltrėnas.
Vardinė „INFOBALT“ 4 500 litų stipendija 2013 metais įteikta VGTU studentui Mariui Kazlauskui už darbą „Apskritiminio Gaboro filtro ir vandenskyros transformacijos taikymas Glomerulų atpažinime“. Šiais metais konkursas sulaukė 27 pretendentų darbų iš Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos bei A. Stulginskio universitetų. Nugalėtojus apdovanojimų ceremonijoje sveikino asociacija „INFOBALT“, Lietuvos mokslų akademija bei Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

VGTU studentų pergalė „Robotų intelekto“ lenktynėse 2012-05-09

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) robotų kūrėjų komanda, gegužės 3 d. vykusiosiose „Robotų intelekto“ lenktynėse, kartu su Lenkijos atstovais pasidalino pirmąją vietą ir mažąjį 500 eurų prizą. Varžybų metu autonomiški robotai turėjo įveikti kliūčių ruožą, paimti maišelį su „pinigais“ ir grįžti atgal prie starto linijos.
Didysis lenktynių prizas siekė 9 tūkst. Lt, bet nei viena komanda nesugebėjo jo pasiekti. „Norint įveikti tokį kliūčių ruožą ir pasiekti 30 tūkst. Lt piniginį prizą į robotą reikėtų investuoti bent 100 tūkst. Lt“, - turnyrą komentavo vienas iš laimėtojų, VGTU atstovas Edvin Svarabovič.
Tai jau antrosios „Robotų intelekto“ varžybos, kuriose šiais metais dalyvavo robotų kūrėjų komandos iš Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto (KTU), KTU gimnazijos,  KTU Panevėžio instituto ir VGTU.

VGTU paskirtos vardinės stipendijos 2011–2012 m. m. pavasario semestrui 2012-04-10

Vilniaus Gedimino technikos universitete paskirtos I ir II pakopos vardinės stipendijos. Šį semestrą paskirtos 25 vardinės stipendijos I pakopos studentams ir 9 II pakopos studentams.
 Pirmosios pakopos studijos, I laipsnio LDK Gedimino stipendijos paskirtos Juditai Gražulytei, APF, KDf-09/1, Vytautui Dumbliauskui, APF, MI-08/2,  Eimantai Berteškai, AGAI, OPfa-09, Viliui Portapui, AGAI, OPa-08.
II laipsnio L. Stuokos- Gucevičiaus stipendijos – Gintarei Norkūnaitei, ARF, Af-10/1, Viktorijai Macijauskaitei, ARF, Af-09/1, Margaritai Pantelejevai, ARF, A-08/3. A. Čyro – Nerijui Krankauskui, STF, ENS-8, Aušrinei Verbylaitei, STF, SKPfu-09.
K. Antanavičiaus stipendijos – Ritai Norvaišaitei, VVF, MEPRf-9, Elingai Noreikaitei, VVF, KKOf-9, Viktorijai Triuškaitei, VVF, ĮVf-10/3, Kristinai Pilipavičiūtei, STF, NTV-08/1, Robertui Strunkiui, STF, NTVf-09/1.
S. Dirmanto stipendijos – Beatai Marinovskajai, APF, GDf-10/03,  Deimantei Pupelytei, APF, GDf-10/03.
V. A. Graičiūno stipendijos – Evai Rakovskai, TIF, TLf-09/2, Katažinai Viktorijai Sokolovskajai, TIF, TVf-10/04. K. Semenavičiaus  stipendijos – Pavel Detiukevič, ELF, Ef-10/01, Gediminui Pranskūnui, ELF, EAf-10/2, Anton Barlit, ELF, ISKfu-09, Eldar Šabanovič, ELF, KTf-09/2. S. Kairio stipendija – Mindaugui Kalvaičiui, APF, MIf-09/2. D. Maciulevičiaus stipendija – Jevgenijui Goretovui, FMF, ITPf-09/2.
 Antrosios pakopos studijos, I laipsnio LDK Gedimino stipendijos – Romui Duliebai, STF, TILfm-10, Editai Girkantaitei, STF, SEVfm-11, Marijan Jurgo, ELF, MNEfm-11, Ingai Veteikytei, APF, MPIfm-11, Svajūnei Gruodienei, APF, KSImf-10.
II laipsnio, S. Grinkevičiaus stipendija – Loretai Levulytei, TIF, ATfm-11, D. Maciulevičiaus stipendija – Nikitai Udovenko, FMF, MISfm-10. K. Semenavičiaus stipendijos – Vladislav Markovič, MEF, SIfm-10, Tomyslav Sledevič, ELF, EKSfm-10.

Baigtas vykdyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas 2012-01-05

2011 metų pabaigoje baigtas vykdyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas pagal nacionalinę mokslo programą „Lėtinės neinfekcinės ligos“ tema „Dešiniojo širdies skilvelio funkcijos tyrimas ir analizė“.
Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. projektą vykdė Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų specialistai.
 „Projekto rezultatai – pasiūlyta metodika, padėsianti nustatyti skilvelio pokyčius sergant lėtinėmis širdies ligomis – nesudėtingai ir nebrangiai gauti dešiniojo širdies skilvelio tūrių vertes bei generuoti skilvelio paviršius, taip užtikrinant skilvelio tūrio kitimų pagrindinėse fazėse stebėseną“, – teigė projektui vadovavęs VGTU Elektroninių sistemų katedros doc. dr. Andrius Ušinskas.
Projekto vykdymo metu mokslininkai, siekdami ištirti skilvelio funkcijos kitimą, sukūrė dešiniojo širdies skilvelio matematinius modelius, taikant kompiuterines tomogramas, magnetinio rezonanso tomogramas ir echokardiografijos vaizdus.
Skilvelio modelių kūrimo, įgyvendinimo ir jų tyrimo darbus projekte atliko doc. dr. Mečislavas Meilūnas ir doc. dr. Mantas Paulinas

IEEE Lietuvos ir Baltarusijos jungtinis seminaras 2011-12-05

Gruodžio 2 d. Elektronikos fakultete įvyko tarptautinės organizacijos IEEE (angl. Institute of Electrical and Electronic Engineers) Lietuvos ir Baltarusijos padalinių 12-asis jungtinis seminaras „Mikrobangų ir optoelektronikos sistemos“.
Seminare dalyvavo Lietuvos ir Baltarusijos mokslo ir pramonės atstovai. Seminarui pirmininkavo habil. dr. Sergejus Malyševas (Baltarusijos Nacionalinė Mokslo Akademija) ir prof. habil. dr. Raimundas Kirvaitis (VGTU).
Mūsų universiteto mokslininkai ir tyrėjai padarė pranešimus apie atliktus elektrodinaminių lėtinimo įtaisų ir girotropinių bangolaidžių modeliavimą ir tyrimus. Puslaidininkių fizikos instituto tyrėjai supažindino su kompiuterių tinklų komutatorių ir terpių keitiklių atsparumo impulsiniam elektromagnetiniam poveikiui eksperimentų rezultatais. Apie bandymus taikyti plačiajuosčius radarus žmonių paieškai ir sukurtus unikalius kompiuterinius mikrobangų diapazono matavimo prietaisus papasakojo Lietuvos elektronikos įmonių atstovai. Kolegos iš Baltarusijos padarė įdomius pranešimus apie naujausias optoelektronines ir antenų sistemas sukurtas Baltarusijos mokslo ir studijų institucijose bei pramoninės laboratorijose.
Visi pranešimai sukėlė abipusiai naudingas diskusijas. Seminaro dalyviai turėjo puikią galimybę draugiškoje aplinkoje bendrauti, keistis nuomonėmis, svarstyti bendradarbiavimo galimybes.
Besibaigiant seminarui buvo nutarta 13-ąjį jungtinį seminarą organizuoti Minske.

VGTU EF studentai pirmieji dalyvaus pasauliniame programuotojų konkurse 2011-10-21

Pirmą kartą Lietuvos atstovai varžysis su viso pasaulio jaunaisiais programuotojais „IEEE Xtreme Programming Competition“ konkurse, kuriame Lietuvai atsotvaus keturios VGTU Elektronikos fakulteto studentų komandos. Varžybos prasidės 3 val. nakties spalio 22 d. ir be pertraukos truks net 24 valandas.
Jaunieji VGTU programuotojai per duotą laiką turės galimybę išspręsti iki 20 programavimo užduočių. Daugiausiai užduočių išsprendusi komanda bus apdovanota galimybe nemokamai aplankyti bet kurioje  pasaulio vietoje vyksiantį IEEE renginį.
„VGTU studentai pirmieji Lietuvoje 2002 metais įsiliejo į IEEE veiklą  ir įkūrė VGTU studentų padalinį. Narystė IEEE draugijoje suteikia galimybę naudotis didžiausiais informaciniais ištekliais technologijų srityje, laiku gauti specialistų pagalbą ar konsultaciją, dalintis naujausiomis ir aktualiomis mokslo ir studijų žiniomis su viso pasaulio kolegomis. „IEEE Xtreme Programming Competition“ konkursas leidžia studentams išbandyti savo jėgas bei pasižymėti kaip vieniems geriausių būsimųjų programuotojų pasaulyje“, - teigia IEEE Lietuvos skyriaus vadovas VGTU prof. Dalius Navakauskas.
„IEEE Xtreme Programming Competition“ konkursą jau penktą kartą organizuoja pasaulinis elektros ir elektronikos inžinierių institutas (angl. IEEE). Tai didžiausia pasaulyje profesionalų draugija, spartinanti technologijos pažangą žmonijos naudai. IEEE skelbia technikos žurnalus, remia konferencijas, kuria technologijų standartus ir remia daugiau nei 400 tūkstančių organizacijos narių profesinius interesus.

VGTU docentui skirta LMA jaunojo mokslininko stipendija 2011-09-20

Rugsėjo 20 dieną įteikti Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureatų pažymėjimai. Penkios stipendijos skirtos humanitarinių ir socialinių mokslų srityse bei dešimt fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto docentui dr. Artūrui Serackiui skirta Lietuvos mokslų akademijos jaunojo mokslininko stipendija technologijos mokslų srityje.

2009 m. pirmąja premija apdovanota grupė dėstytojų tame tarpe ir Elektroninių sistemų katedros prof. Liudmila Nickelson, doc. Vacius Mališauskas

Už monografiją „Atvirieji cilindriniai girotropiniai bangolaidžiai“ (2007 m.)

2008 m. pirmąja premija apdovanotas Elektroninių sistemų katedros prof. emeritas Stanislovas Štaras

Už aukštojo mokslo vadovėlį „Puslaidininkinės ir funkcinės elektronikos įtaisai“ (2005 m.).

2008 m. pirmąja premija apdovanotas Elektroninių sistemų katedros prof. emeritas Stanislovas Štaras

Už aukštojo mokslo vadovėlį „Puslaidininkinės ir funkcinės elektronikos įtaisai“ (2005 m.). Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studijų direkcija kiekvienais metais organizuoja aukštojo mokslo vadovėlių, monografijų konkursą. Vadovėlius, monografijas premijavimui gali teikti visi VGTU vadovėlių autoriai. Šiuose konkursuose vėl pirmųjų vietų laimėtojai yra Elektronikos fakulteto dėstytojai.

2007 m. pirmąja premija apdovanotas Elektroninių sistemų katedros prof. Zenonas Vainoris

Už aukštojo mokslo vadovėlį „Bangų elektronika“ (2007 m.)

2006 m. pirmąją premija apdovanoti VGTU mokslo prorektorius Elektroninių sistemų katedros prof. emeritas Raimundas Kirvaitis ir katedros vedėjas prof. Romanas Martavičius

Už aukštojo mokslo vadovėlį „Analoginė elektronika“ (2003 m.).

2007 m. pirmaja premija apdovanotas Automatikos katedros prof. emeritas Algirdas Smilgevičius

Už aukštojo mokslo vadovėlį „Automatikos mikromašinos“ – tai pirmasis šios srities vadovėlis lietuvių kalba, išsiskiriantis naujausių Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų tyrimų rezultatų mikromašinų srityje.
    • Puslapio administratoriai:
    • Vaidotas Barzdėnas
    • Aurimas Gedminas
    • Dovilė Kurpytė
    • Šarūnas Paulikas
    • Rūta Bernotaitė